Kaip jūsų šalies minimalusis darbo užmokestis skiriasi nuo kitų Europos šalių?

Daugeliui iš mūsų ne kartą kilo klausimas, kaip mūsų atlyginimai skiriasi nuo atlyginimų kitose šalyse, ir ne kartą teko karštai diskutuoti apie tai, kieno ir kodėl jie geresni. Minimalusis darbo užmokestis yra tokių palyginimų pagrindas, leidžiantis pažvelgti į kiekvienos šalies darbo rinkos sąlygas.

Eurostatas skelbia minimaliojo darbo užmokesčio pusmečio ataskaitą, kuri atspindi padėtį kiekvienų metų sausio 1 d. ir liepos 1 d. Naujausioje ataskaitoje pateikiami 2024 m. duomenys, taip pat lyginamos 27 ES valstybės narės su dauguma šalių kandidačių (Turkija, Serbija, Juodkalnija, Albanija, Šiaurės Makedonija, Moldova, Ukraina) ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Minimalusis darbo užmokestis ES

Minimalusis darbo užmokestis apibrėžiamas kaip mažiausias atlyginimas, kurį darbuotojas turėtų gauti už savo atliekamą darbą. 2018 m. maždaug 7 iš 10 ES darbuotojų, gaunančių minimalų darbo užmokestį, buvo sunku pragyventi. Be to, kai kuriose Europos šalyse tik minimalųjį darbo užmokestį uždirbančių darbuotojų procentinė dalis yra didesnė nei 10 proc..

Europos socialinių teisių ramsčio 6 principe aiškiai nurodyta, kad kiekvienas ES darbuotojas turi teisę į tinkamą minimalųjį darbo užmokestį, kuris jam užtikrintų deramą gyvenimo lygį. Neseniai įvykusios krizės, tokios kaip COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje, sukėlė ekonominį nuosmukį, kuris paveikė beveik visus, bet ypač mažą darbo užmokestį gaunančius darbuotojus ir kitas socialiai pažeidžiamas grupes. 2022 m., kai infliacija buvo didžiausia, minimalusis darbo užmokestis sumažėjo daugumoje valstybių narių. Visa tai dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą nustatyti apsaugos priemones.

ES yra dviejų formų minimalusis darbo užmokestis: teisės aktais nustatytas (užtikrinamas pagal įstatymą) ir kolektyvinėje sutartyje suderintas (pagal nacionalinius tarpsektorinius profesinių sąjungų ir darbdavių susitarimus). Austrija, Kipras, Danija, Suomija, Italija ir Švedija priklauso pastarajai kategorijai.

Minimaliojo darbo užmokesčio skirtumai ES

2024 m. Eurostato ataskaitoje šalys suskirstytos į tris grupes pagal minimalųjį darbo užmokestį (MDU):

• MDU virš 1 500 EUR per mėnesį (Liuksemburgas, Airija, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Prancūzija);
• MDU nuo 1 000 EUR iki 1 500 EUR per mėnesį (Ispanija, Slovėnija); ir
• MDU, kuris yra lygus 1 000 EUR per mėnesį arba mažesnis (Kipras, Lenkija, Graikija, Portugalija, Malta, Lietuva, Kroatija, Estija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Latvija, Vengrija, Bulgarija).

Minimalusis darbo užmokestis valstybėse narėse svyruoja nuo mažiausio (477 EUR) Bulgarijoje iki didžiausio (2 571 EUR) Liuksemburge.

Eurostatas taip pat įvedė dirbtinį valiutos vienetą – „perkamosios galios standartą“ (PGS), kuris leidžia teisingiau palyginti šalių kainų lygio skirtumus. Pagal PGS minėtos grupės buvo šiek tiek pakeistos:

• MDU virš 1 250 PGS (Liuksemburgas, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, Airija, Lenkija, Ispanija, Slovėnija);
• MDU nuo 1 000 iki 1 250 PGS (Rumunija, Lietuva, Graikija, Kroatija, Kipras, Portugalija, Malta); ir
• MDU, mažesnis nei 1 000 PGS (Vengrija, Čekija, Slovakija, Estija, Latvija, Bulgarija).

Net ir vertinant pagal PGS, Bulgarija vis dar yra žemiausios spektro dalies valstybė narė (799 PGS), o Liuksemburgas išlieka aukščiausioje vietoje (1 912 PGS).

Daugiau informacijos rasite Eurostato Minimaliojo darbo užmokesčio statistikos ataskaitoje.

Susijusios nuorodos

ES veiksmai dėl sąžiningo minimalaus darbo užmokesčio ES

Kaip ES gerina darbuotojų teises ir darbo sąlygas

Išsamesnė informacija

Europos darbo dienos

Susirasti EURES konsultantą

Gyvenimo ir darbo sąlygos EURES šalyse

EURES darbo vietų duomenų bazė

EURES paslaugos darbdaviams

EURES renginių kalendorius

Būsimi internetiniai renginiai

EURES tinkle „Facebook“

EURES tinkle X

EURES tinkle „LinkedIn“

EURES tinkle „Instagram“