Ar žinojote, kad šiandien ugniagesiai turi tik 3–5 minutes saugiai pasišalinti iš degančio pastato? Prieš trisdešimt metų tam turėdavo 15 minučių – net penkis kartus daugiau laiko. Pasaulis keičiasi – keičiasi naudojamos statybinės medžiagos, šyla planetos klimatas, keičiasi rizika užsikrėsti įvairiomis ligomis. Visi šie ir kiti veiksniai daro įtaką mūsų sveikatai ir saugai darbe. ES tinklalaidės „Saugi Europa“ („Just Europe“), kurioje nagrinėjama, kokių iššūkių kyla kuriant teisingą ir įtraukią Europą, dvyliktoje serijoje išsamiau aptariama profesinė sveikata ir sauga ir ką ji reiškia XXI amžiuje.
Kartu su pasauliu keičiasi ir rizika
Gaisrus gesinti tapo pavojingiau ne vien dėl šiandien naudojamų kitokių statybinių medžiagų – pastatuose taip pat būna įrengtos saulės energijos plokštės ir elektros energijos sistemos. Nepamirškime ir elektromobilių bei jų sukeliamų gaisrų. Naujos technologijos kelia naujų pavojų visiems darbuotojams.
Mokslininkė Maria Albin, dalyvaujanti ES finansuojamame projekte (EPHOR), tinklalaidėje paaiškina, kad daug rizikos veiksnių yra glaudžiai susiję, todėl, susidūrus su vienu ligos sukėlėju, dažnai tuo pat metu susiduriama ir su kitais. Pavyzdžiui, statybininkus veikia suvirinimo procesų dūmai, triukšmas, jie dirba sunkų fizinį darbą. Akivaizdu, kad visi šie veiksniai daro didelį poveikį.
Profesinės sveikatos ir saugos rizikos veiksnius vis labiau keičia ir klimato kaita bei žalioji pertvarka. Pasak Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) vykdomojo direktoriaus Williamo Cockburno Salazaro, kai kuriose Europos šalyse kas trečiam darbuotojui tenka dirbti itin aukštoje temperatūroje arba labai prastos oro kokybės sąlygomis. Ugniagesiams vis dažniau tenka gesinti miškų gaisrus, miškininkai kovoja su naujomis uodų platinamomis ligomis, o profesionalūs narai, statantys ir remontuojantys jūros vėjo jėgainių parkus, gali nukentėti nuo aukštos įtampos elektros linijų, įsipainioti į kabelius ar susirgti vandens slėgio sukeliamomis ligomis.
Taigi, ar šiandien esame pakankamai pasirengę valdyti šias kompleksines rizikas? Pasak Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus Klauso Heegerio, lengviausia sakyti, kad riziką galima sumažinti koreguojant darbo grafikus, naudojant tinkamą įrangą ir, siekiant geriau organizuoti darbą, panaudojant dirbtinį intelektą. Jo nuomone, problema atsiranda tada, kai poveikio sumažinti nebegalima – kai tampa sunku pasakyti, kas dar gali padėti sumažinti riziką.
Kaip kurti saugesnę darbo aplinką
Tarptautinės darbdavių organizacijos patarėjas Roberas Marinkovicius mano, kad stebuklingo sprendimo nėra. Tačiau svarbu turėti duomenų rinkimo sistemą ir diagnostikos priemonių, kurti gerą darbuotojų ir darbdavių bendravimo kultūrą ir užtikrinti, kad darbuotojai nebijotų kalbėti apie problemas.
Trumpai tariant, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, svarbu:
- įvertinti su darbu susijusią riziką;
- tartis su savo darbuotojais (jie geriausiai žino, kokia rizika jiems kyla);
- taikyti prevencines priemones;
- stebėti darbuotojų sveikatą ir
- rengti mokymus ir pasirengti ekstremaliosioms situacijoms.
Norite sužinoti daugiau, kaip kurti sveiką darbo aplinką? Skaitykite, kaip skaitmeninės technologijos gali padėti skatinti saugą ir sveikatą darbo vietoje.
Susijusios nuorodos
Nuo savaeigių traktorių iki dirbtinio intelekto robotų: sveikų darbo erdvių kūrimas ES
Kita informacija
EURES konsultantų paieška
Gyvenimo ir darbo sąlygos EURES šalyse
EURES darbo vietų duomenų bazė
EURES paslaugos darbdaviams
EURES renginių kalendorius
Būsimi internetiniai renginiai
EURES tinkle „Facebook“
EURES tinkle „X“
EURES tinkle „LinkedIn“
Išsamūs duomenys
- Paskelbimo data
- 2026 m. birželio 11 d.
- Autoriai
- Europos darbo institucija | Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas
- Temos
- Verslas / Verslumas
- Darbo rinkos naujienos/mobilumo naujienos
- Naujienos/pranešimai/statistika
- Susijusios skiltys
- Sektorius
- Accomodation and food service activities
- Activities of extraterritorial organisations and bodies
- Activities of households as employers, undifferentiated goods- and services
- Administrative and support service activities
- Agriculture, forestry and fishing
- Arts, entertainment and recreation
- Construction
- Education
- Electricity, gas, steam and air conditioning supply
- Financial and insurance activities
- Human health and social work activities
- Information and communication
- Manufacturing
- Mining and quarrying
- Other service activities
- Professional, scientific and technical activities
- Public administration and defence; compulsory social security
- Real estate activities
- Transportation and storage
- Water supply, sewerage, waste management and remediation activities
- Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycles