Penki dalykai, kuriuos įmonės padarė per pandemiją ir kurie išliks net ir po jos

Nuotolinis darbas

Dirbant iš namų nebereikia važinėti į darbą, taip pat nėra bendrų biuro patalpų poreikio, o darbdaviai ir darbuotojai sutaupo laiko ir pinigų. Vietoje ilgų valandų, praleistų eismo spūstyse, darbuotojai gali skirti daugiau laiko darydami tai, kas jiems patinka, ir tuo pačiu sumažina transporto išlaidas. Taip pat, mažinant biuro patalpų plotą arba visiškai jų atsisakant, įmonės gali sutaupyti nemažai pinigų, todėl ši idėja ne tik patraukli darbuotojams, bet ir itin pelninga.

Virtualūs susitikimai ir renginiai

Draudimas gyvai susitikti buvo vienas pirmųjų pandemijos sukeltų pokyčių. Vietoj to, įmonės pasitelkė įvairias internetines platformas, pavyzdžiui, „Zoom“ ir „Microsoft Teams“, kad galėtų rengti susitikimus ir organizuoti renginius ir taip tęsti bendravimą grupėse. Šis pasikeitimas leido dirbantiems iš namų dalyvauti renginiuose ir patogiai bendrauti su kolegomis. Taip pat tai reiškė, kad internetiniuose susitikimuose galėjo dalyvauti daugiau žmonių, nes jiems nebereikėjo būti nustatytoje vietoje tam tikru metu. Laikui bėgant susitikimai dėl pandemijos tapo trumpesni ir reguliaresni, sumažėjo visų dalyvaujančių kelionės išlaidos, o darbuotojams atsirado daugiau laiko kitoms užduotims.

Lankstus darbo laikas

Kai kuriems darbuotojams pandemijos metu reikėjo derinti vaikų priežiūrą ir pasikeitusią darbo aplinką, tad lankstus darbo grafikas labai išpopuliarėjo visoje Europoje. Paaiškėjo, kad darbo laiko derinimas pagal skirtingus įsipareigojimus ir gyvenimo būdą padidina produktyvumą bei gerina profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Praėjusiais metais įvairiose COVID-19 įmonių apklausose dalyvavę darbuotojai iš viso pasaulio darbdaviams sakė manantys, kad jų darbo kokybė taikant naują lankstaus darbo laiko politiką išliko tokia pati arba pagerėjo.

Skaitmenizuotas įdarbinimas

Siekdamos laikytis įvairių COVID-19 apribojimų, įmonės visame pasaulyje pakoregavo savo įdarbinimo metodus, kad pasaulinės pandemijos metu ir toliau galėtų įdarbinti naujus darbuotojus. Dėl to buvo pereita prie „internetinio įdarbinimo“, kai pokalbiai su kandidatais vyksta naudojantis interneto platformomis ir pateikiant internetinius testus bei vykdant internetines apklausas, kad būtų nustatyta, kuris kandidatas geriausiai tinka komandai. Paaiškėjo, kad skaitmenizuoti įdarbinimo procesai (dar vadinami e. įdarbinimu) yra veiksmingi ir ekonomiškai efektyvūs, todėl žmogiškųjų išteklių skyriai ir toliau entuziastingai siekia taikyti šiuos naujus metodus ir priemones.

Mokymai internetu

Tradiciškai gyvas kontaktinis mokymas buvo dažniausiai pasirenkamas būdas įdarbinant naujus darbuotojus ir tobulinant esamų darbuotojų įgūdžius. Dažniausiai tam tikros srities ekspertas būdavo kviečiamas atvykti į nustatytą vietą arba paprašoma kolegų sukurti pristatymus ir pasidalinti savo žiniomis su visais kolegomis. Tačiau prasidėjus pandemijai labai padaugėjo mokymų internetu, todėl ekspertų mokymai tapo prieinamesni darbuotojams, daugiau žmonių galėjo dalyvauti mokymuose ir sutaupyti laiko, nes jiems nereikėjo vykti į skirtingus biurus. Galimybė dalyvauti mokymuose iš bet kurios pasaulio vietos atvėrė mokymosi galimybes visoms įmonėms.

Norėdami sužinoti daugiau apie darbo tendencijas po COVID-19, skaitykite mūsų straipsnį„Kaip surengti sėkmingą darbo pokalbį internetu“.

 

Susijusios nuorodos:

„Zoom“

„Microsoft Teams“

 

Susipažinkite išsamiau:

Europos darbo dienos

Ieškoti EURES konsultantai

Gyvenimo ir darbo sąlygos EURES šalyse

EURES darbo vietų duomenų bazė

EURES paslaugos darbdaviams

EURES renginių kalendorius

Būsimi internetiniai renginiai

Sekite EURES naujienas tinkle „Facebook“

Sekite EURES naujienas tinkle „Twitter“

Sekite EURES naujienas tinkle „LinkedIn“