2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 860 002 nuolatiniai gyventojai (išankstiniais duomenimis). Šių metų balandžio 1 d. šalyje registruota 157,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų. Bedarbiai sudarė 9,0 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su situacija prieš metus (2022-04-01) bedarbių skaičius – mažesnis 6,2 proc. arba 10,4 tūkst., registruotas nedarbas mažesnis 0,7 proc. punktais.
Teigiami pokyčiai stebimi didžiojoje dalyje šalies savivaldybių: registruoto nedarbo rodikliai kovą mažėjo 42 iš 60 šalies savivaldybių, 10 – išliko nepakitę, 8 – augo.
Darbo rinka išlieka atspari ir aktyvi nepaisant ekonomikos augimo lėtėjimo bei dėl geopolitinių priežasčių išliekant neapibrėžtumui: bedarbių skaičius mažėja, o užimtųjų - auga. 2023 metams prognozuojama situacija indikuoja, kad dalies darbo ieškančiųjų derėjimosi galia mažėja: įmonėms pristabdant plėtros planus, mažėja darbo pasiūlymų skaičius, didėja konkurencija laisvų darbo vietų greitai įsidarbinti siekiantys darbo ieškantieji turi mažiau galimybių rinktis ir derėtis dėl įdarbinimo sąlygų. Išimtis – trūkstamų profesijų darbuotojai (sveikatos, mokymo, inžinerijos specialistai, kai kurių kvalifikuotų darbininkų, mašinų ir įrenginių operatorių grupės).
Nuorodos:
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Laisvas darbo vietas galima rasti internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, .
2022 m. Užimtumo tarnyboje registruota 274 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausiai laisvų darbo vietų registravo transporto ir saugojimo (16,5 proc.) bei apdirbamosios gamybos (16,3 proc.) įmonės.
Darbo pasiūlymų skaičius 2022 m. augo švietimo, viešojo valdymo, apgyvenimo ir maitinimo paslaugų, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, finansinės ir draudimo veiklos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, profesinės, mokslinės ir techninės, informacijos ir ryšių bei kitos aptarnavimo veiklos sektoriuose.
Trys ketvirtadaliai 2022 m. registruotų laisvų darbo vietų – kvalifikuoto darbo pasiūlymai (16,5 proc. skirti specialistams, technikams ir įstaigų tarnautojams, 13,8 proc. – paslaugų darbuotojams ir pardavėjams, 42,9 proc. – kvalifikuotiems darbininkams ir įrenginių bei mašinų operatoriams, 1,4 proc. – vadovams). Nekvalifikuoto darbo pasiūlymai sudarė ketvirtadalį (25,6 proc.).
Laisvos darbo vietos koncentruojasi didžiuosiuose šalies miestuose. Beveik trečdalis darbo pasiūlymų 2022 m. – Vilniaus miesto savivaldybėje registruotos laisvos darbo vietos (31,1 proc.). Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – laisvos darbo vietos sudarė tris penktadalius (61,6 proc.) visų per 2022 m. įregistruotų laisvų darbo vietų. Laisvų darbo vietų (nevertinant kvalifikacinės ir profesinės atitikties) daugiau nei darbo ieškančių 2022 m. įregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse; kitose – atvirkščiai.
2022 m. šalies darbo rinkoje labiausiai trūko autobusų bei sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, dirbinius iš tekstilės ir odos gaminančių darbininkų, kitur nepriskirtų statybininkų montuotojų, betonuotojų ir betono apdailininkų, degalinių operatorių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, kepėjų ir konditerių, virėjų, siuvėjų, statybininkų, elektrikų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų, kasininkų. Šiuose profesijų pogrupiuose laisvų darbo vietų registruota bent 2 kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį įregistruota atitinkamo darbo ieškančių asmenų.
Alytaus ir Klaipėdos apskrityse labiausiai trūko maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, Vilniaus – metalų apdirbimo ir apdorojimo įrenginių operatorių, Marijampolės – medienos apdirbimo įrenginių operatorių, Panevėžio – mechaninių mašinų surinkėjų, Šiauliuose – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, Tauragės – pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatorių, Telšių ir Kauno – popieriaus plaušienos paruošimo ir popieriaus gamybos įrenginių operatorių, Utenos – darbininkų, gaminančių dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų.
Visuomenės senėjimas sąlygoja augančią sveikatos specialistų paklausą. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje išaugo dirbančių bendrosios praktikos gydytojais, gydytojais specialistais, odontologais, odontologo padėjėjais ir burnos higienistais, vaistininkais, fizioterapeutais, slaugytojų padėjėjais, psichologais. Beveik kasmet fiksuojamas slaugos specialistų, gydytojų trūkumas (t. y. laisvų darbo vietų jiems registruojama daugiau nei tokio darbo ieškančių asmenų).
Daugėja dirbančių socialiniais darbuotojais ir asmens priežiūros namuose darbuotojais. Šios profesijos darbuotojų paklausos augimas sietinas su didesniu dėmesiu socialiai pažeidžiamiems asmenims bei siekiu teikti daugiau paslaugų asmenims, kuriems reikia pagalbos susidorojant su kasdienio gyvenimo iššūkiais.
Skaitmenizacija augina IT specialistų poreikį. Lietuvoje auga dirbančių programinės įrangos, taikomųjų programų, saityno ir multimedijų kūrėjais, duomenų bazių projektuotojais ir administratoriais, kompiuterių tinklų specialistais ir pan. Atitinkamai daugėja ir dirbančių IT paslaugų vadovais, IT ir ryšių paslaugų pardavimo specialistais.
Nepaisant skaitmenizacijos ir IT skverbties į darbo vietas, žmogiškų išteklių (personalo) specialistų poreikis auga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių. Būtent šiems specialistams pavedama misija kurti įtraukią, motyvuojančią aplinką organizacijoje, pritraukti ir išlaikyti talentus, stiprinti organizacijos bendruomenes. Dirbančių personalo specialistais augimas fiksuojamas pastaruosius penkerius metus, žmogiškųjų išteklių vadovais – ketverius.
Greito gyvenimo atspindys profesijose: penkerius metus iš eilės auga dirbančių greitojo maisto ruošėjais (priskiriami picų ruošėjai, greitojo maisto ruošimo darbininkai ir pan.).
Lietuvoje yra patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams. Nurodytų profesijų užsieniečiai lengviau įsilieja į darbo rinką. Sąraše yra 67 vidutinės kvalifikacijos profesijos. Pramonės ir statybų sektoriams reikalingų Lietuvos darbo rinkai profesijos – suvirintojas, stalius, laivų korpusų dažytojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas, skardininkas, šaltkalvis, elektrikas, orlaivių metalinių sklandmenų montuotojas, variklių šaltkalvis, sklandmenų šaltkalvis surinkėjas, variklių mechanikas, variklių taisytojas, mechanikas, elektrikas, įmonės įrenginių techninės priežiūros padalinio mechanikas, kontaktinių tinklų elektromonteris, pastočių techninės priežiūros elektromonteris, medienos apdailos mašinų operatorius, vyriškų drabužių siuvėjas, farmacijos gaminių gamybos mašinų operatorius, plastikinių gaminių liejimo mašinų operatorius, mezgimo mašinų derintojas, tekstilės pluošto dažymo mašinų operatorius, keliamosios platformos operatorius ir kt. Paslaugų sektoriuje – kompiuterininkas, virėjas, telekomunikacijų elektroninės įrangos montuotojas, ryšių kabelių montuotojas, skalbyklos lyginimo mašinų operatorius, dyzelinio traukinio mašinistas, elektrinio traukinio mašinistas, autobuso vairuotojas, troleibuso vairuotojas, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojas, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektoriuje – kvalifikuotas šiltnamio darbininkas, grybų augintojas, kvalifikuotas mišriojo ūkio darbininkas, medkirtys, kvalifikuotas miškų ūkio darbininkas, skerdikas, mechanizatorius ir kt.
Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) prognozuoja, kad iki 2030 m. Lietuvoje labiausiai dirbančiųjų skaičius augs finansų ir draudimo veiklos (+11,9 proc.), informacijos ir ryšių (+9,5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (+7,1 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (+9,3 proc.) sektoriuose. CEDEFOP pateikia Lietuvai kiekybines ateities užimtumo tendencijų prognozes pagal ekonominės veiklos sektorius ir profesijų grupes čia Skills Forecast | CEDEFOP (europa.eu).
Darbuotojų paieškai galima pasitelkti Užimtumo tarnybos siūlomas elektronines paslaugas adresu www.uzt.lt. Taip pat darbdaviams Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentuose organizuojamos darbo mugės, kuriose dalyvauja Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys ir tokiu būdu darbdavys gali pasirinkti tinkamus darbuotojus. Darbdaviams taip pat taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių dėka galima pasirinkti tinkamus darbuotojus laisvai darbo vietai užpildyti.
Didžiausia darbo pasiūlos ir paklausos neatitiktis 2022 m. Lietuvoje išliko kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje. Kvalifikuotiems darbininkams ar operatoriams skirtų darbo pasiūlymų 2022 m. buvo beveik du kartus arba 56,5 tūkst. daugiau nei tokio darbo ieškančių asmenų. Tuo tarpu nekvalifikuoto darbo ieškoti pradėjo 1,4 karto arba 24,8 tūkst. daugiau asmenų nei buvo laisvų tokio darbo vietų. Specialisto, techniko ar įstaigų tarnautojo darbo ieškoti pradėjo apie pusantro karto arba 25 tūkst. daugiau asmenų nei buvo laisvų tokio darbo vietų, tačiau ženkli tokio darbo ieškančių pageidauja vadybininko ar administratorius darbo.
Lietuvoje pastaruosius penkerius metus mažėja dirbančių skalbėjais ir lygintojais (rankomis), bendrąsias funkcijas atliekančiais sektoriais, apklausų atlikėjais, paštininkais, lošimų namų tarnautojais.
Daugeliu atveju įvardintų profesijų poreikį sąlygojo technologijų pažanga: dalis lošimų veiklos persikėlė į internetą, dalį sekretorių atliekamų darbų atlieka paprastai ir greitai gali atlikti patys darbuotojai (pvz., skenuoti, parengti ir išsiųsti atsakymus paklausėjams, organizuoja susitikimus, daryti susitikimų įrašus ir pan.).
Įtakos turi ir kai kurių produktų gamybos šalyje mažėjimas. Pvz., Lietuvoje nedaug (pora dešimčių), o ir kasmet mažėja, dirbančių avalynės gamybos mašinų operatoriais. Darbo pasiūlymų šios profesijos darbuotojams 2022 m. nebuvo.
Daliai profesijų, kurių atstovams per pastaruosius ketverius metus darbo pasiūlymų apskritai nebuvo: pynėjams iš šiaudelių, laikraščių gatvės pardavėjams, nuotraukų spausdintojams, stenografuotojams, kubilų darytojams, stiklapučiams.
Nuorodos:
Alytaus apskritis - šeštoji pagal užimamą plotą šalyje ir užima 5 425 km2, joje gyvena 137 741 gyventojas. Tai Pietų Lietuvos regionas apimantis dalį Dzūkijos etnografinio regiono – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Jos administracinis centras - Dzūkijos sostinė Alytus, pagal dydį ir reikšmę šeštas Lietuvoje. Apskritis ribojasi su Kauno, Marijampolės ir Vilniaus apskritimis bei Lenkijos ir Baltarusijos Respublikomis. Alytaus apskritis - tai pats miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu. Apskrities kraštovaizdis ypač palankus rekreacijai plėtoti. Regione turistams sudarytos puikios sąlygos pažintiniam, trumpalaikiam ar stacionariam poilsiui.
Apskrityje išplėtota susisiekimo kelių infrastruktūra. Ypač svarbus Šeštokų – Mockavos geležinkelio mazgas (kuris yra tarptautinė krovinių perkrovimo stotis), europine vėže jungiantis Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu. Svarbi yra geležinkelio linija, einanti iš Baltarusijos pro Marcinkonis ir Varėną, jungia apskritį su Vilniumi.
Alytaus apskrityje veiklą vykdo 3907 ūkio subjektai. Šiuo metu daugiausia apskrityje veikiančių ūkio subjektų yra prekybos bei aptarnavimo srityje. Plėtojama apdirbamoji pramonė, sandėliavimas, šaldytuvų iršaldiklių, medinių langų ir durų, surenkamų konstrukcinių elementų, baldų, plastikinių gaminių gamybos. Didžiausios pramonės įmonės sutelktos Alytuje.
Nuorodos:
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Didžiausias įsidarbinimo galimybes 2022 metais turės šių profesijų atstovai: bendrosios praktikos gydytojai, elektros inžinerijos technikai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, gydytojai specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, inžinerijos specialistai, paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, profesijos mokytojai, psichologai, reklamos ir rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, slaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, statybos darbų meistrai ir brigadininkai, statybos inžinieriai, statybos vadovai, technologijų ir gamybos inžinieriai, vaistininkai, asmens sveikatos priežiūros padėjėjai, baldų apmušėjai, baldžiai, betonuotojai ir betono apdailininkai, dailidės ir staliai, darbininkai izoliuotojai, grindų ir plytelių klojėjai, kepėjai ir konditeriai, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriai, medienos apdirbimo įrenginių operatoriai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, plytų mūrininkai pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai, siuvėjai, statybininkai, statybininkai montuotojai (kitur nepriskirti), sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, surinkėjai (kitur nepriskirti), suvirintojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, virėjai, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriai.
Laisvas darbo vietas galima internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.cvbankas.lt.
Darbuotojų paieškai galima pasitelkti Užimtumo tarnybos siūlomas elektronines paslaugas adresu www.uzt.lt. Taip pat darbdaviams Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentuose organizuojamos darbo mugės, kuriose dalyvauja Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys ir tokiu būdu darbdavys gali pasirinkti tinkamus darbuotojus. Darbdaviams taip pat taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių dėka galima pasirinkti tinkamus darbuotojus laisvai darbo vietai užpildyti.
Mažiausias įsidarbinimo galimybes turės šių profesijų atstovai: administravimo ir vykdomieji sekretoriai, archyvų ir muziejų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, bankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, bibliotekininkai ir kiti informacijos specialistai, duomenų įvesties analitikai, duomenų įvesties operatoriai, ekonomistai, elektronikos inžinieriai, finansų analitikai, finansų ir investicijų konsultantai, geologai ir geofizikai, grafikos ir multimedijos dizaineriai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, IT ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, jaunesnieji teisės specialistai, kompiuterių tinklų specialistai, lažybų tarpininkai ir panašūs lošimų tarnautojai, matematikai, aktuarai ir statistikai, miestų ir kelių eismo planuotojai, produktų ir drabužių dizaineriai, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, statistikai, matematikai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistai, teisininkai, transporto tarnautojai, verslo paslaugų agentai (kitur nepriskirti), vertėjai ir kalbininkai,
žurnalistai, amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų, dažytojai, degalinių operatoriai, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjai, elektroninės įrangos mechanikai ir taisytojai, garo variklių ir katilų operatoriai, gyvulių augintojai, IT ir ryšių sistemų įrengėjai ir taisytojai, kirpėjai, kitur nepriskirti amatininkai (floristai, žvakių dirbėjai ir kt.), kosmetikai, laivų įgulų nariai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai, pluošto ruošimo, verpimo ir vijimo mašinų operatoriai, popieriaus plaušienos paruošimo ir popieriaus gamybos įrenginių operatoriai, popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriai, spaustuvininkai, vaikų priežiūros darbuotojai.
Kauno apskritis yra vidurio Lietuvoje. Graži ir spalvinga Kauno apskritis apima Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonus, Birštoną ir Kauno miestą. Kauno apskrities teritorija – 8086 km2. Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius 2022 m. pradžioje – 567 980 tūkst. Administracinis centras – Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, kuriame gyvena 297 214 tūkst. gyventojų. Kauno apskrityje veiklą vykdo virš 21 tūkst. ūkio subjektų. Vyraujančios Kauno mieste pramonės veiklos – maisto produktų bei gėrimų gamyba, tekstilės gaminių gamyba ir drabužių siuvimas, baldų ir medienos gaminių gamyba, metalų ir metalo gaminių gamyba. Kauno pramonės įmonių gaminiai: metalo gaminiai, medikamentai, įvairaus pluošto verpalai, tekstilės ir konditerijos gaminiai, vaisvandeniai ir alkoholiniai gėrimai užima žymią vietą Respublikos rinkoje. Vyraujanti pramonės sritis Kauno miesto savivaldybėje – apdirbamoji gamyba. Daugiausia darbo vietų darbdaviai įregistravo paslaugas teikiančiose įmonėse. Pagal įmonių veiklos rūšis – daugiausia apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Dėl patogios geografinės padėties ir palankių infrastruktūros sąlygų, esančių Kauno laisvoje ekonominėje zonoje, pastaraisiais metais pastebimai auga užsienio kapitalo įmonių skaičius, kurios didina inovatyvių, kokybiškų darbo vietų pasiūlą.
Nuorodos:
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos | |
Kauno miesto savivaldybė | |
Lietuvos statistikos departamentas |
Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti spaudoje, televizijoje bei internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.cvbankas.lt, www.dirbu.lt,
Didžiausias įsidarbinimo galimybes 2022 metais turės šių profesijų atstovai: bendrosios praktikos gydytojai, elektronikos inžinieriai, elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, gydytojai specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, inžinerijos specialistai (kitur nepriskirti), kompiuterijos inžinieriai, mechanikos inžinerijos technikai, pardavimo atstovai, paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, pradinio ugdymo mokytojai, psichologai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, sistemų administratoriai, slaugos specialistai, specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, statybos darbų meistrai ir brigadininkai, statybos vadovai, baldų apmušėjai, baldžiai, betonuotojai ir betono apdailininkai, dailidės ir staliai, darbininkai izoliuotojai, drabužių ir kitų gaminių sukirpėjai elektromechanikai ir elektromonteriai, grindų ir plytelių klojėjai, įrankininkai, kasininkai ir bilietų pardavėjai, kepėjai ir konditeriai, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriai, medienos apdirbimo įrenginių operatoriai, medienos apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, medienos meistrai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatoriai, pastatų ir kitokie elektrikai, plytų mūrininkai, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, statybininkai, statybininkai montuotojai (kitur nepriskirti), sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, surinkėjai (kitur nepriskirti), suvirintojai, tinkuotojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, virėjai.
Darbuotojų paieškai galima pasitelkti Užimtumo tarnybos siūlomas elektronines paslaugas adresu www.uzt.lt. Taip pat darbdaviams Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentuose organizuojamos darbo mugės, kuriose dalyvauja Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys ir tokiu būdu darbdavys gali pasirinkti tinkamus darbuotojus. Darbdaviams taip pat taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių dėka galima pasirinkti tinkamus darbuotojus laisvai darbo vietai užpildyti.
Vadovaujantis Užimtumo tarnybos parengtu Kauno apskrities įsidarbinimo galimybių barometru, mažiausias įsidarbinimo galimybes 2022 m. turi šių profesijų atstovai: administravimo ir vykdomieji sekretoriai, archyvų ir muziejų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, biologai, botanikai ir zoologai, duomenų įvesties operatoriai, fizinių mokslų ir inžinerijos technikai, fizioterapijos technikai ir fizioterapeutų padėjėjai, geologai ir geofizikai, gyvosios gamtos mokslų technikai, grafikos ir multimedijos dizaineriai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, jaunesnieji teisės specialistai, matematikai, aktuarai ir statistikai, politikos ir administravimo specialistai, produktų ir drabužių dizaineriai, sekretoriai, atliekantys bendras funkcijas, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, statistikai, matematikai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, verslo paslaugų agentai (kitur nepriskirti), vertėjai ir kalbininkai, žemės ir miškų ūkio bei žuvininkystės specialistai, žurnalistai, elektroninės įrangos mechanikai ir taisytojai, garo variklių ir katilų operatoriai, gyvulių augintojai, kirpėjai, kitur nepriskirti amatininkai (floristai, žvakių dirbėjai ir kt.), kosmetikai, laivų įgulų nariai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai, miško ūkio darbuotojai, pieno produktų darbuotojai, sodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojai, vaikų priežiūros darbuotojai, vyresnieji biurų ir kitų įstaigų valymo ir bendrosios priežiūros darbuotojai.
Klaipėdos apskritis yra vienintelė Lietuvos Respublikos pajūrio apskritis. Ją sudaro Klaipėdos, Palangos, Neringos miestai, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonai. Klaipėdos apskrities teritorija apima 5209 km², gyventojų skaičius - 322,28 tūkst. Regiono administracinis ir verslo centras yra Klaipėdos miestas. Klaipėdos apskritis yra išsidėsčiusi tarp Skandinavijos ir Centrinės Europos vakarinėje Lietuvos Respublikos dalyje. Apskritis ribojasi su Latvijos Respublika šiaurėje ir Kaliningrado regionu pietuose. Šalies viduje Klaipėdos apskritis ribojasi su Telšių bei Tauragės regionais.
Didžiausias regiono plotis iš rytų į vakarus siekia maždaug 40 km., o iš šiaurės į pietus maždaug 100 km. Lietuvos pajūrio dalis palei Baltijos jūros pakrantę driekiasi 99 km. Ypač gerai išvystyta apskrities transporto infrastruktūra. Klaipėda yra slenkstis, kur tranzitiniai kroviniai sudaro maždaug 80 proc. visų krovinių srautų. Ji išsiskiria nepakartojamais vandens resursais. Klaipėdos apskrities ekonomikos specifinius bruožus daugiausia lemia Klaipėdos uostas, kuris yra vienintelis labiausiai į šiaurę nutolęs, ir visus metus neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros dalyje.
Nuorodos:
Užimtumo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Vadovaujantis Užimtumo tarnybos parengtu Klaipėdos apskrities įsidarbinimo galimybių barometru, didžiausias įsidarbinimo galimybes turės šių profesijų atstovai: autobusų ir troleibusų vairuotojai, gydytojai, asmens sveikatos priežiūros padėjėjai, baldžiai, betonuotojai ir betono apdailininkai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, pradinio ugdymo mokytojai, profesijos mokytojai, dailidės ir staliai, darbininkai izoliuotojai, dažytojai, elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, elektromechanikai ir elektromonteriai, grindų ir plytelių klojėjai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, įrankininkai, kepėjai ir konditeriai, mechanikos inžinerijos technikai, medienos apdirbimo įrenginių operatoriai, medienos apdirbimo įrenginių derintojai ir operatoriai, mechanikos inžinieriai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, statybininkai montuotojai, socialiniai darbuotojai, specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, psichologai, slaugos specialistai, socialiniai pedagogai, statybos inžinieriai, statybos vadovai, statybos darbų meistrai ir brigadininkai, kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatoriai, maisto produktų gamybos mašinų operatoriai, metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, elektrikai, mūrininkai, statybininkai, stogdengiai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, suvirintojai, tinkuotojai, vaistininkai, virėjai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriai.
Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti spaudoje, internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.cvbankas.lt, www.cv.lt.
Vadovaujantis Užimtumo tarnybos parengtu Klaipėdos apskrities įsidarbinimo galimybių barometru, mažiausias įsidarbinimo galimybes turės šių profesijų atstovai: ekonomistai, finansų analitikai, geologai ir geofizikai, miestų ir kelių eismo planuotojai, pirkimo specialistai, politikos ir administravimo specialistai, drabužių ir kitų gaminių sukirpėjai, pieno produktų gamintojai, siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriai, spaustuvininkai, vadybos ir organizavimo analitikai, vaikų priežiūros darbuotojai, žurnalistai, archyvų ir muziejų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai,
biologai, botanikai, zoologai, duomenų įvesties operatoriai, finansų ir investicijų konsultantai, fizinių mokslų ir inžinerijos technikai, grafikos ir multimedijos dizaineriai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, matematikai ir statistikai, produktų ir drabužių dizaineriai, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, statistikai, matematikai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistai, technikos ir medicinos sričių pardavimo (išskyrus IT ir ryšių paslaugų pardavimą) specialistai, transporto tarnautojai, verslo paslaugų agentai, amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų, baldų apmušėjai, barmenai, kirpėjai, floristai, žvakių dirbėjai, kosmetikai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai, padavėjai, pluošto ruošimo, verpimo ir vijimo mašinų operatoriai.
Darbuotojų galima ieškoti Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje adresu www.uzt.lt.
Marijampolė - miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) sostinė. Apskritį sudaro Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio rajono ir Šakių rajono savivaldybės. Šalies pietvakariuose esanti apskritis ribojasi su Kaliningrado sritimi, Lenkija, o Lietuvoje - su Kauno, Alytaus ir Tauragės apskritimis. Apskrities plotas 4466 km2. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metų pradžioje Marijampolės apskrityje gyveno 138 292 asmuo.
Apskrities administracinis centras – Marijampolė - kuriame gyvena 36 727 tūkst. gyventojų. 2022 m. pradžioje Marijampolės apskrityje veiklą vykdė 3382 tūkst. ūkio subjektų. Daugiausia – mažų ir vidutinio dydžio įmonių. Vyraujančios Marijampolės mieste ir savivaldybėje pramonės veiklos – maisto produktų gamyba, medienos apdirbimo ir medienos gaminių gamyba, metalų ir metalo gaminių gamyba. Vyraujanti paslaugų sektoriaus sritis savivaldybėje – krovininis kelių transportas.
Nuorodos:
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti spaudoje, televizijoje bei internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cvmarket.lt, www.cvbankas.lt, www.dirbu.lt.
Didžiausias įsidarbinimo galimybes 2022 m. turi šių profesijų atstovai:
- Specialistai: aplinkos, profesinės sveikatos ir higienos specialistai, bendrosios praktikos gydytojai, elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, gydytojai specialistai, mechanikos inžinerijos technikai, mechanikos inžinieriai, paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, profesijos mokytojai, psichologai, reklamos ir rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, slaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, statybos darbų meistrai ir brigadininkai, statybos inžinieriai, technologijų ir gamybos inžinieriai.
- Darbininkai: autobusų ir troleibusų vairuotojai, baldų apmušėjai, baldžiai, betonuotojai ir betono apdailininkai, dailidės ir staliai, darbininkai izoliuotojai, elektromechanikai ir elektromonteriai, įrankininkai, kepėjai ir konditeriai, kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatoriai, krovininių platformų ir krautuvų operatoriai, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriai, medienos apdirbimo įrenginių operatoriai, medienos apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, medienos meistrai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, miškų ūkio darbuotojai, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatoriai, pastatų ir kitokie elektrikai, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, skardininkai, statybininkai, statybininkai montuotojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, surinkėjai, tinkuotojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, virėjai, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriai.
Darbuotojų paieškai galima pasitelkti Užimtumo tarnybos siūlomas elektronines paslaugas adresu www.uzt.lt. Taip pat darbdaviams Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentuose organizuojamos darbo mugės, kuriose dalyvauja Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys ir tokiu būdu darbdavys gali pasirinkti tinkamus darbuotojus. Darbdaviams taip pat taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių dėka galima pasirinkti tinkamus darbuotojus laisvai darbo vietai užpildyti.
Vadovaujantis Užimtumo tarnybos parengtu Marijampolės apskrities įsidarbinimo galimybių barometru, mažiausias įsidarbinimo galimybes 2022 m. bus šių profesijų atstovams:
- Specialistai: archyvų ir muziejų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, bankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, bibliotekininkai ir kiti informacijos specialistai, duomenų įvesties operatoriai, finansų ir investicijų konsultantai, fizioterapijos technikai ir fizioterapeutų padėjėjai, geologai ir geofizikai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, IT ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, jaunesnieji teisės specialistai, kompiuterijos inžinieriai, kompiuterių tinklų specialistai, lažybų tarpininkai ir panašūs lošimų tarnautojai, matematikai, aktuarai ir statistikai, miestų ir kelių eismo planuotojai, muitinės dokumentų tvarkymo ir prekių vežimo agentai, politikos ir administravimo specialistai, produktų ir drabužių dizaineriai, sekretoriai, atliekantys bendras funkcijas, sporto treneriai, statistikai, matematikai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistai, teisininkai, transporto tarnautojai, verslo paslaugų agentai, vertėjai ir kalbininkai, žurnalistai.
- Darbininkai: apsaugos darbuotojai, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjai, elektroninės įrangos mechanikai ir taisytojai, garo variklių ir katilų operatoriai, gręžinių gręžėjai ir giminiškų profesijų darbininkai, kirpėjai, kosmetikai, laivų įgulų nariai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, pluošto ruošimo, verpimo ir vijimo mašinų operatoriai, popieriaus plaušienos paruošimo ir popieriaus gamybos įrenginių operatoriai, popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriai, siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriai, spaustuvininkai, vaikų priežiūros darbuotojai.
Panevėžio apskritis užima Lietuvos šiaurės rytinę dalį. Panevėžys yra Aukštaitijos ir apskrities centras. Šiuo metu apskritį sudaro Panevėžio miesto bei Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos. Pagal užimamą plotą Panevėžio apskritis yra ketvirtoji apskritis Lietuvoje. Miestai ir gyvenvietės sudaro 20,2 tūkst. ha, pramonės ir keliai- 14,5 tūkst. ha, žemdirbystės plotai- 482,2 tūkst. ha, miškai- 210,9 tūkst. ha, vandenys- 20,0 tūkst. ha, kitos paskirties plotai- 40,6 tūkst. ha.
Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos Respublikos miestas. Čia susikerta pagrindiniai šalies keliai, yra automagistralė „Via Baltica“, miestą kerta geležinkelis ir turizmo reikmėms naudojamas siaurasis geležinkelis.
Panevėžio apskrityje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, daugiausia veikiančių ūkio subjektų – įmonės, kuriose dirba 1-9 darbuotojai. Svarbiausios pramonės produkcijos rūšys yra medienos gamyba, baldų gamyba, mėsos, duonos ir pyragų gaminių gamyba, geros sąlygos žemės ūkio gamybai, tik reikalingos nemažos investicijos, patikimi partneriai.
Nuorodos:
Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas | |
| https://uzt.lt/darbo-rinka2/isidarbinimo-galimybiu-barometras/ |
Didžiausią paklausą turės šių profesijų specialistai: elektronikos inžinieriai, elektros inžinerijos technikai, gydytojai specialistai, gydytojai odontologai, bendrosios praktikos gydytojai, burnos higienistai, slaugos specialistai, psichologai, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, pradinio ugdymo mokytojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, statybos inžinieriai, statybos architektai, statybos vadovai, betonuotojai, dailidės ir staliai, dažytojai, kepėjai ir konditeriai, suvirintojai, tinkuotojai, pardavimo atstovai, pirkimo specialistai ir virėjai.
Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti spaudoje, televizijoje bei internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.cvbankas.lt.
Darbuotojų paieškai galima pasitelkti Užimtumo tarnybos siūlomas elektronines paslaugas adresu www.uzt.lt. Taip pat darbdaviams Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentuose organizuojamos darbo mugės, kuriose dalyvauja Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys ir tokiu būdu darbdavys gali pasirinkti tinkamus darbuotojus. Darbdaviams taip pat taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių dėka galima pasirinkti tinkamus darbuotojus laisvai darbo vietai užpildyti.
Vadovaujantis Užimtumo tarnybos parengtu Panevėžio apskrities įsidarbinimo galimybių barometru, mažiausias įsidarbinimo galimybes turės šių profesijų atstovai:
- Specialistai ekonomistai, biologai, botanikai, zoologai, geologai ir fizikai, finansų ir investicijų konsultantai, miestų ir kelių eismo planuotojai, teisininkai, vadybos ir organizavimo analitikai, muitinės dokumentų tvarkymo ir prekių vežimo agentai, verslo paslaugų agentai.
- Darbininkai: kirpėjai, kosmetikai, siuvinėtojai, spaustuvininkai, dažytojai purškėjai ir lakuotojai, sodininkai, daržininkai, gręžinių gręžėjai, laivų įgulų nariai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai, popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriai.
Darbuotojų galima ieškoti Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje adresu www.uzt.lt.
Šiaulių apskritis yra Lietuvos šiaurėje ir apima Vakarų Aukštaitijos ir Žemaitijos etnografinių regionų dalis. Apskritį sudaro Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijos. Pagal teritorijos dydį Šiaulių apskritis Lietuvos Respublikos mastu yra antroje vietoje ir užima 8 537 km2 (13,1% Lietuvos ploto). Šiaulių apskrityje gyvena dešimtadalis šalies gyventojų. Pagal žmonių skaičių apskritis yra ketvirta Lietuvoje. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 metų duomenimis, Šiaulių apskrityje yra 258 625 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Šiaulių mieste numatytais išankstiniais duomenimis – 99 426 tūkst.
Šiaulių apskritis yra sparčiai intelektualinį ir pramoninį potencialą kaupiantis regionas. Labai svarbi apskrities ekonomikai yra žemdirbystė ir jos produktų perdirbimas. Šiaulių mieste plėtojamos tekstilės, elektronikos, informacinių technologijų ir plastiko apdirbimo pramonės šakos. Šiauliai garsėja savo gaminamais televizoriais ir dviračiais. Šiaulių apskritis laikoma patogia geografine padėtimi dėl pagrindinių magistralinių kelių sankirtos, išvystyto geležinkelio tinklo.
Nuorodos:
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos | |
Užimtumo tarnybos įsidarbinimo galimybių barometras | |
Šiaulių miesto savivaldybė | |
Šiaulių turizmo informacijos centras |
Vadovaujantis Užimtumo tarnybos parengtu Šiaulių apskrities įsidarbinimo galimybių barometru, didžiausias įsidarbinimo galimybes 2022 metais turi šių profesijų atstovai: bendrosios praktikos gydytojai ir gydytojai specialistai, slaugos specialistai, chemijos bei elektros inžinieriai ir technikai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, psichologai, vaistininkai, paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, statybos vadovai, inžinieriai, darbų meistrai ir brigadininkai bei statybininkai ir statybininkai montuotojai, tinkuotojai, suvirintojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriai, metalo apdirbimo staklių derintojai, operatoriai, poliruotojai, šlifuotojai ir įrankių galąstojai, miškų ūkio darbuotojai, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, kasininkai, kepėjai ir konditeriai, elektromechanikai ir elektromonteriai, baldžiai, dailidės ir staliai. Vidutines įsidarbinimo galimybes Šiaulių apskrityje 2022 metais turi šių profesijų atstovai: aplinkos, profesinės sveikatos ir higienos specialistai, gydytojai odontologai, gydytojo odontologo padėjėjai ir burnos higienistai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, buhalteriai, draudimo agentai, bankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, bibliotekininkai ir kiti informacijos specialistai, fizioterapeutai, fizioterapijos technikai bei fizioterapeutų padėjėjai, gamybos vadovai, grafikos ir multimedijos dizaineriai, IT ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, kompiuterijos inžinieriai ir kompiuterių tinklų specialistai, programinės įrangos kūrėjai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai ir teisės specialistai, teisininkai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, personalo ir profesinio orientavimo specialistai, amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų, apsaugos darbuotojai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, baldų apmušėjai, barmenai, dažytojai, geležinkelio ratstabdininkai, signalizuotojai ir iešmininkai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, medienos meistrai, mokytojų padėjėjai, padavėjai, siuvinėtojai, skardininkai, stogdengiai, ugniagesiai.
Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti spaudoje bei internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.cvbankas.lt, www.dirba.lt, www.afr.lt, www.workinlithuania.lt, www.cv.lt.
Vadovaujantis Užimtumo tarnybos parengtu Šiaulių apskrities įsidarbinimo galimybių 2022 metų barometru, mažesnes nei vidutines įsidarbinimo galimybes turi: archyvų ir muziejų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, biologai, botanikai, zoologai, duomenų įvesties operatoriai, ekonomistai, finansų analitikai, geologai ir geofizikai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, lažybų tarpininkai ir panašūs lošimų tarnautojai, matematikai, aktuarai ir statistikai, miestų ir kelių eismo planuotojai, muitinės dokumentų tvarkymo ir prekių vežimo agentai, politikos ir administravimo specialistai, sekretoriai, atliekantys bendras funkcijas, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, statistikai, matematikai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, vertėjai ir kalbininkai, žurnalistai, cheminių gaminių gamybos įrenginių ir mašinų operatoriai, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjai, garo variklių ir katilų operatoriai, gręžinių gręžėjai, kirpėjai, kitur nepriskirti amatininkai (floristai, žvakių dirbėjai ir kt.), kosmetikai, laivų įgulų nariai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, pieno produktų gamintojai, spaustuvininkai, vaikų priežiūros darbuotojai
Kvalifikuotų darbuotojų galima ieškoti „Talentų banke“, specialistų ir kitų ieškančių darbo – „Senjorų banke“ Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje adresu www.uzt.lt. Darbuotojų taip pat galima ieškoti naudojantis EURES tinklu –Mobilumo portalas | EURES (uzt.lt).
Tauragės apskritis yra vakarinėje Lietuvos dalyje, apima Žemaitijos etnografinio regiono pietinę dalį. Ją sudaro Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų ir Pagėgių savivaldybės teritorijos. Apskrities centras - Tauragės miestas. Kiti apskrities miestai – Jurbarkas, Pagėgiai, Panemunė, Skaudvilė, Smalininkai, Šilalė. Tauragės apskritis ribojasi su Rusijos (Kaliningrado sritis) valstybe, Lietuvoje – su Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių ir Telšių apskritimis. Pagal užimamą 4411,4 kv. km. plotą, Tauragės apskritis yra priešpaskutinėje vietoje po Telšių apskrities. 96 kv. km. teritorijos ploto užima miestai ir gyvenvietės, 75 kv.km.– pramonės įmonės ir keliai. Keliai ir užstatyta teritorija sudaro 2 proc. viso apskrities žemės ploto. 2480 kv. km. (56 proc. viso apskrities žemės ploto) užima žemdirbystės plotai, 1289 kv. km. (31 proc. viso ploto) – miškai, 103 kv. km. (3 proc. viso ploto) – vandenys, 368 kv. km. (6 proc. viso ploto) - kitos paskirties plotai. Pagal gyventojų skaičių Tauragės apskritis yra mažiausia Lietuvoje. Joje gyvena 262,2 tūkst. gyventojų. Miestuose gyvena 42 proc. apskrities gyventojų, kaimuose – 58 proc. Apskrities centras Tauragė turi 21 520 gyventojų.
Regione itin plėtojama žalioji (atsinaujinanti) energija (biomasės, vėjo, vandens ir saulės). Svarbiausios pramonės šakos yra šios: maistas ir gėrimai (pieno, mėsos, duonos ir konditerijos gaminiai), baldai ir mediena (statybinė mediena, mediniai padėklai, medžio masyvo ir medžio drožlių baldai), tekstilė ir apsauginiai rūbai (tekstilė ir apsauginiai drabužiai, žvejybos tinklai ir virvės).
Nuorodos:
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Prognozuojama, kad Tauragės apskrityje didžiausias galimybes įsidarbinti turės: bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai specialistai, gydytojo odontologo padėjėjai ir burnos higienistai, baldžiai, dailidės ir staliai, betonuotojai ir betono apdailininkai, elektrikai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, darbininkai izoliuotojai, grindų ir plytelių klojėjai, įrankininkai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, kranų, kėlimo įrenginių ir panašių mašinų operatoriai, krovininių platformų ir krautuvų operatoriai, parduotuvių pardavėjai, socialiniai darbuotojai, elektros inžinieriai, mokymo specialistai, kepėjai ir konditeriai, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriai, medienos apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, mechanikos inžinieriai, statybos inžinieriai, mokytojai, pardavimo atstovai, psichologai, reklamos ir rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, slaugos specialistai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, suvirintojai, virėjai, elektromechanikai ir elektromonteriai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai, mūrininkai, statybininkai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, vaistininkai.
Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti spaudoje, internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cv.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.cvbankas.lt.
Prognozuojama, kad Tauragės apskrityje ribotas ir mažas galimybes įsidarbinti turės: baldų apmušėjai, cheminių gaminių gamybos įrenginių ir mašinų operatoriai, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjai, garo variklių ir katilų operatoriai, geležinkelio ratstabdininkai, signalizuotojai ir iešmininkai, kirpėjai, kosmetikai, floristai, laivų įgulų nariai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, žemės ir miškų ūkio bei žuvininkystės specialistai, maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai, metalo poliruotojai, šlifuotojai ir įrankių galąstojai, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatoriai, pluošto ruošimo, verpimo ir vijimo mašinų operatoriai, popieriaus plaušienos paruošimo ir popieriaus gamybos įrenginių operatoriai, popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriai, siuvinėtojai, siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriai, spaustuvininkai, ugniagesiai, vaikų priežiūros darbuotojai, archyvų ir muziejų specialistai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, bankų kasininkai, bibliotekininkai, biologai, botanikai, zoologai, duomenų įvesties operatoriai, ekonomistai, elektronikos inžinieriai, finansų ir investicijų konsultantai, geologai ir geofizikai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, IT ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, lažybų tarpininkai, matematikai ir statistikai, miestų ir kelių eismo planuotojai, muitinės dokumentų tvarkymo ir prekių vežimo agentai, sekretoriai, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, teisininkai, transporto tarnautojai, vadybos ir organizavimo analitikai, verslo paslaugų agentai, žurnalistai.
Darbuotojų galima ieškoti Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje adresu www.uzt.lt.
Telšių apskritis – mažiausia pagal plotą iš dešimties Lietuvos apskričių, 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies vakarinėje dalyje. Centras – Telšiai. Telšių apskritis susideda iš Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų ir Rietavo savivaldybių. Savo architektūra ir legendomis garsūs Telšiai tituluojami ir Žemaitijos sostine. Telšių apskrities teritorijos plotas – 4350 km2. Lietuvos statistikos departamento 2022 metų, nuolatinių gyventojų skaičiaus metų pradžioje išankstiniais duomenimis, Telšių apskrityje gyvena 131 440 tūkst. gyventojų. Telšių apskritis, esanti Lietuvos šiaurės vakaruose, apima Žemaitijos etnografinio regiono šiaurinę dalį. Apskritis šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublikos teritorija, vakaruose su Klaipėdos apskritimi, rytuose su Šiaulių apskritimi, pietuose su Tauragės apskritimi.
Apskrityje gerai išvystyti pirminio lygio sveikatos priežiūros bei socialinės infrastruktūros tinklai. Teritoriją kerta 1-ojo rango automagistralė Vilnius – Klaipėda, tarptautinis transporto koridorius TINA (Vilnius – Šiauliai – Klaipėda), tarptautinė geležinkelio linija Minskas – Vilnius – Šiauliai – Klaipėda. Magistralinių ir krašto kelių tankumas yra didžiausias tarp visų apskričių.
Telšių apskritis - viena iš turtingiausių kultūros paveldo vertybių atžvilgiu - jų yra 1749. Ko gero, didžiausio visuomenės dėmesio susilaukiantis Telšių miškų urėdijos rekreacijos objektas yra „Žvėrinčius“, Žemaitijos nacionalinis parkas, Militarizmo muziejus Plateliuose.
Apskrityje išplėtota tekstilės, meno dirbinių, baldų gamyba, dominuoja maisto, naftos perdirbimo, pramonė. Stambiausios įmonės „Žemaitijos pienas”, „Vėtrūna”, „Vičiūnai ir partneriai”, „Plungės kooperatinė prekyba”, „Mažeikių Lyra”, „Vigesta”, „Mažeikių nafta”, „Ingman ledai”, „Pieno žvaigždės ”žinomos ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Nuorodos:
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
|
Telšių rajono savivaldybė | |
Žemaitijos turizmo informacijos centras |
Vadovaujantis Užimtumo tarnybos parengtu Telšių apskrities įsidarbinimo galimybių barometru, didžiausias įsidarbinimo galimybes 2022 m. turės:
- Specialistai bendrosios praktikos gydytojai, slaugos specialistai, gydytojai specialistai, psichologai, chemijos ir elektros inžinieriai, gamybos vadovai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, specialiųjų poreikių mokinių ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai, profesijos mokytojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, statybos vadovai, inžinieriai ir statybos darbų meistrai ir brigadininkai, technologijų ir gamybos inžinieriai;
Kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų darbuotojai dailidės ir staliai, baldžiai, betonuotojai ir betono apdailininkai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, darbininkai izoliuotojai, drabužių ir kitų gaminių sukirpėjai, elektroninės įrangos mechanikai ir taisytojai, gręžinių gręžėjai, kepėjai ir konditeriai, krovininių platformų ir krautuvų operatoriai, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriai, medienos ir metalo apdirbimo įrenginių operatoriai, staklių derintojai ir operatoriai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, miškų ūkio darbuotojai, pastatų ir kitokie elektrikai, statybininkai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, suvirintojai, tinkuotojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, virėjai.
Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti spaudoje bei internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.cvbankas.lt, www.dirbu.lt, www.manager.lt, www.noriudarbo.lt. www.dirba.lt, www.afr.lt, www.workinlithuania.lt, www.cv.lt.
Prognozuojama, kad Telšių apskrityje mažesnes nei vidutines galimybes įsidarbinti 2022 metais turės šie specialistai: administravimo ir vykdomieji sekretoriai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, bankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, duomenų įvesties operatoriai, ekonomistai, elektronikos inžinieriai, fizioterapijos technikai ir fizioterapeutų padėjėjai, finansų analitikai, finansų ir investicijų konsultantai, geologai ir geofizikai, grafikos ir multimedijos dizaineriai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, jaunesnieji apskaitos specialistai, jaunesnieji miškų ūkio specialistai, lažybų tarpininkai ir panašūs lošimų tarnautojai, sekretoriai, statistikai, matematikai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistai, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, teisininkai, vadybos ir organizavimo analitikai, vertėjai ir kalbininkai, žurnalistai, žemės ir miškų ūkio bei žuvininkystės specialistai; Kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų darbuotojai: amatininkai, gaminantys dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų, cheminių gaminių gamybos įrenginių ir mašinų operatoriai, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjai, kirpėjai, kitur nepriskirti amatininkai (floristai, žvakių dirbėjai ir kt.), kosmetikai, laivų įgulų nariai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, maisto produktų ir gėrimų degustatoriai ir rūšiuotojai, metalo poliruotojai, šlifuotojai ir įrankių galąstojai, plastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriai, pluošto ruošimo, verpimo ir vijimo mašinų operatoriai, popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriai, spaustuvininkai, vaikų priežiūros darbuotojai.
Kvalifikuotų darbuotojų galima ieškoti „Talentų banke“, specialistų ir kitų ieškančių darbo – „Senjorų banke“, Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje adresu www.uzt.lt. Darbuotojų taip pat galima ieškoti naudojantis EURES tinklu – https://eures.uzt.lt/.
Utenos apskritį sudaro šešios savivaldybės, kuriai priklauso Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino miesto ir Zarasų rajono savivaldybės, sudarančios 7201 kv. km plotą. Utenos apskritis yra penktoji pagal plotą apskritis Lietuvoje. Pagrindinės veiklos sritys apskrityje: siuvimas, medienos apdirbimas, prekyba, transportas, maisto produktų ir gėrimų gamyba. Dėl palankios geografinės padėties bei gamtinių sąlygų, apskrityje taip pat plėtojamas kaimo turizmas. Plėtojama mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, maisto pramonė. Didžiausios pramonės įmonės veikia Utenoje ir Anykščiuose. Pajėgiausios apskrities įmonės - Utenos akcinės bendrovės „Utenos mėsa“, „Utenos trikotažas“ (www.utenostrikotazas.lt), „Švyturys-Utenos alus“ (www.svyturys.lt), „Rokiškio pieno gamyba“ (www.rokiskio.com), Anykščių akcinė bendrovė „Anykščių vynas“ (www.anyksciu-vynas.lt).
Nuorodos:
Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas | |
| |
| https://uzt.lt/darbo-rinka2/isidarbinimo-galimybiu-barometras/ |
Prognozuojama, kad Utenos apskrityje didžiausias galimybes įsidarbinti turės: bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai specialistai, gydytojai odontologai, elektros inžinieriai, buhalteriai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo specialistai, slaugos specialistai, psichologai, statybos inžinieriai, statybos vadovai, statybos darbų meistrai ir brigadininkai, statybininkai montuotojai, medienos apdirbimo įrenginių operatoriai, siuvėjai, kailininkai, statybininkai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, suvirintojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai.
Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti spaudoje, televizijoje bei internetinėse svetainėse: www.uzt.lt, www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.cvbankas.lt, www.darbo.lt.
Darbuotojų paieškai galima pasitelkti Užimtumo tarnybos siūlomas elektronines paslaugas adresu www.uzt.lt. Taip pat darbdaviams Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentuose organizuojamos darbo mugės, kuriose dalyvauja Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys ir tokiu būdu darbdavys gali pasirinkti tinkamus darbuotojus. Darbdaviams taip pat taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių dėka galima pasirinkti tinkamus darbuotojus laisvai darbo vietai užpildyti.
Vadovaujantis Užimtumo tarnybos parengtu Utenos apskrities įsidarbinimo galimybių barometru, mažiausias įsidarbinimo galimybes turės šių profesijų atstovai:
Specialistai: archyvų ir muziejų specialistai, biologai, botanikai, zoologai, finansų analitikai, geologai ir geofizikai, matematikai, statistikai, interjero dizaineriai, miestų ir kelių eismo planuotojai, muitinės dokumentų tvarkymo ir prekių vežimo agentai, sistemų analitikai, teisininkai, technikos ir medicinos sričių pardavimo specialistai, žurnalistai.
Darbininkai: kirpėjai, kosmetikai, plastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriai, sodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojai, spaustuvininkai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai.
Darbuotojų galima ieškoti Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje adresuhttps://uzt.lt/.
Vilniaus apskrityje gyvena 829 983 gyventojų. Tai sudaro daugiau kaip trečdalį Lietuvos gyventojų. Daugiausia gyventojų gyvena Vilniaus mieste ir rajone, visgi nemažai gyventojų gyvena gretimuose rajonuose: Šalčininkuose, Širvintose, Švenčionių, Trakų, Ukmergėje. 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilniaus apskrityje įregistruota 119 828 veikiančių ūkio subjektų. Šios įmonės užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu, nekilnojamuoju turtu, nuoma, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, informacija ir ryšiais, statyba, apdirbamąja pramone.
Nuorodos:
Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas |
Didžiausias įsidarbinimo galimybes turės šie specialistai: reklamos ir rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, pardavimo atstovai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, slaugos specialistai, specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai. Kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų darbuotojai: sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, virėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, dailidės ir staliai, sodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojai, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojai, apsaugos darbuotojai. Nekvalifikuoti darbininkai: biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, krovikai, prekių krovėjai į lentynas, kiemsargiai ir giminiškų profesijų darbininkai, pakuotojai (rankomis), nekvalifikuoti inžinerinių statinių statybos darbininkai, nekvalifikuoti atsitiktinių darbų darbininkai, namų valytojai ir pagalbininkai, apdirbimo pramonės darbininkai, skalbėjai ir lygintojai (rankomis).
Prognozuojama, kad ribotas ir mažas galimybes įsidarbinti, Vilniaus apskrityje, turės administravimo ir vykdomieji sekretoriai, chemijos inžinieriai, duomenų įvesties operatoriai, geologai ir geofizikai, kartografai ir topografai, kirpėjai, kosmetikai, pieno produktų gamintojai, politikos ir administravimo specialistai, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, statybos architektai, siuvinėtojai, teisininkai, žurnalistai.
Paslaugų sektoriuje tikėtina didžiausia darbuotojų pasiūla. Darbuotojų paieškai galima pasitelkti Užimtumo tarnybos siūlomas elektronines paslaugas adresu www.uzt.lt. Taip pat darbdaviams Užimtumo tarnyboje organizuojamos darbo mugės, kuriose dalyvauja darbo ieškantys asmenys ir tokiu būdu darbdavys gali pasirinkti tinkamus darbuotojus. Darbdaviams taip pat taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių dėka galima pasirinkti tinkamus darbuotojus laisvai darbo vietai užpildyti.
Kvalifikuotų darbuotojų galima ieškoti „Talentų banke“, specialistų ir kitų ieškančių darbo – „Senjorų banke“ Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje adresu www.uzt.lt.