Informacija apie darbo rinką: Lietuva

Nacionalinio lygio - Lietuva

^{* Šioje ataskaitoje pateikiamos nuorodos į įvairius metus, o 2024 m. gruodžio mėn. turėti duomenys grindžiami naujausia pagal kiekvieną rodiklį parengta informacija.}

Darbo rinka

2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno apie 2,9 mln. žmonių. 2022 m. vienam gyventojui teko 23 800  EUR bendrojo vidaus produkto. Šis rodiklis yra 32,8 proc. mažesnis nei 27 ES valstybėse narėse vienam gyventojui tenkantis 35 400 EUR vidurkis. 2018–2022 m. BVP vienam gyventojui padidėjo 47 proc.

^{Note: nama_10r_2gdp, Statistics | Eurostat (europa.eu)}

2023 m. Lietuvos darbo rinkoje buvo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Užimtumo lygis siekė 73,2 proc., t. y. buvo 2,8 procentinio punkto didesnis už ES 27 vidurkį ir beveik lygus 2018 m. lygiui. 2023 m. moterų užimtumo lygis siekė 72,6 proc., vyrų – 73,7 proc., o jaunimo – 30,8 proc.; lyginant su ES vidurkiu, tik moterų užimtumo lygis buvo didesnis, o vyrų ir jaunimo – žemesnis.

^{Note: lfst_r_lfe2emprt, data refer to working age population (15-64), youth age group (15-24)  Statistics | Eurostat (europa.eu)}

2023 m. nedarbo lygis beveik atitiko 2022 m. užregistruotą lygį. 2023 m. nedarbo lygis pasiekė iki pandemijos buvusį lygį. 2018 m. užregistruota 6,3 proc., o 2019 m. – 6,5 proc. bedarbių. 2018, 2019 ir 2022 m. nedarbo lygis, palyginti su ES 27 vidurkiu, svyravo ir buvo mažesnis už ES 27 vidurkį, atitinkamai – 6,3 proc., 6,5 proc., 6,2 proc., o 2020, 2021 ir 2023 m. jis buvo didesnis už ES 27 vidurkį – atitinkamai 8,8 proc., 7,4 proc., 7,1 proc. 2023 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo 1 proc. punktu didesnis už 27 ES valstybių narių ir beveik atitiko 27 ES valstybių narių vidurkį.

2023 m. 97,3 proc. aktyvios darbo jėgos buvo iš Lietuvos, 0,2 proc. – iš kitų ES valstybių narių ir 2,5 proc. iš trečiųjų šalių. 2023 m. 27 ES valstybėse narėse didžiausią darbo jėgos dalį sudarė vietos darbuotojai (vidutiniškai 85 proc.), o vidutiniškai mažesnę dalį – darbuotojai iš užsienio šalių (4,3 proc. iš kitų ES valstybių narių ir 10,5 proc. iš trečiųjų šalių).

2022 m. dauguma darbuotojų dirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (20,3 proc.), gamybos (19,4 proc.), transporto ir sandėliavimo (14,4 proc.) ir statybos (10,8 proc.) sektoriuose. Daugiausiai įmonių veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (19,2 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (14,3 proc.) ir statybos (13 proc.) srityse.

Lietuvoje didžiausia darbuotojų dalis (33,4 proc.) dirbo labai mažose įmonėse (iki 9 darbuotojų). Tokių įmonių buvo 313 690  ir jos sudarė didžiąją dalį visų šalies įmonių (95,2 proc.). 26,4 proc. asmenų dirbo didelėse įmonėse, turinčiose daugiau nei 250 darbuotojų, 20 proc. – vidutinėse įmonėse (nuo 50 iki 249 darbuotojų), 11,9 proc. dirbančiųjų dirbo mažosiose įmonėse (nuo 20 iki 49 darbuotojų), ir 8,4 proc. dirbo nuo 10 ik 19 darbuotojų turinčiose mažosiose įmonėse.

Laisvos darbo vietos

2024 m. Lietuvoje labiausiai trūko šių profesijų grupių atstovų: stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatorių, statybos ir susijusių profesijų darbininkų (išskyrus elektrikus) ir maisto perdirbimo, medžio apdirbimo, drabužių siuvimo ir kitų amatų bei susijusių profesijų darbininkų. Profesijų grupės, kurios pasižymėjo pertekliniu profesijų atstovų skaičiumi, buvo verslo ir administravimo jaunesnieji specialistai, kasybos, statybos, gamybos ir transporto sektorių darbuotojai bei teisės, socialinės, kultūros ir susijusių sričių jaunesnieji specialistai.

Išsamiau apie darbo jėgos trūkumą ir perteklių Europoje: Darbo jėgos trūkumas ir perteklius Europoje 2023 m. | Europos darbo institucija (europa.eu)

Laisvų darbo vietų lygis

Laisvų darbo vietų lygis (t. y. laisvų darbo vietų skaičius, išreikštas visų užimtų darbo vietų ir laisvų darbo vietų sumos proc. dalimi) 2023 m. siekė 2 proc. pramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose ir beveik atitiko ES 27 vidurkį. Palyginti su 2022 m., šis rodiklis padidėjo 0,1 procentinio punkto ir vis dar viršija iki 2020 m. buvusią padėtį, kai siekė tik 1,4 proc.

^{Note: jvs_a_rate_r2, Statistics | Eurostat}

Didžiausias laisvų darbo vietų lygis buvo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo; švietimo; meno, pramogų ir poilsio organizavimo veiklos, viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo; administracinių ir pagalbinių paslaugų sektoriuose.

^{Note: jvs_a_rate_r2, Statistics | Eurostat}

Populiariausi darbo paieškos portalai

Darbo užmokestis

Minimalusis darbo užmokestis

2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje nustatytas minimalusis darbo užmokestis buvo 924 EUR. Kolektyvinės derybos Lietuvoje vykdomos su 26,6 proc. darbuotojų.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir grynasis darbo užmokestis

2023 m. vieno asmens vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1 951 EUR, o ES-27 vidurkis – 3 417 EUR. Atitinkamai grynasis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1 213 EUR, o 27 ES valstybėse narėse – 2 351 EUR. Palyginti su 2018 m., vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Lietuvoje padidėjo 109,8 proc., o 27 ES valstybėse narėse – 19,8 proc. Per tą patį laikotarpį grynasis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 67,5 proc., o 27 ES valstybėse narėse – 22,1 proc.

^{Note: earn_nt_net, Single person earning 100% average, annual rates transformed into 12 monthly payments. Statistics | Eurostat (europa.eu)}

Tendencijos

Eiti tiesiai į Sektoriai, kuriuose numatomas augimas arba nuosmukis | Moterų dalyvavimas darbo rinkoje | Imigracija | Su darbo užmokesčiu susiję klausimai | Stažuotės ir pameistrystės | Nuotolinis darbas

Sektoriai, kuriuose numatomas augimas arba nuosmukis

Informacinė ir ryšių, finansų ir draudimo, profesinė, mokslinė ir techninė veikla – tai sektoriai, kuriuose dirbančiųjų skaičius pastaraisiais metais Lietuvoje augo labiausiai. Nuo 2018 m. darbuotojų skaičius informacijos ir ryšių sektoriuje padvigubėjo; finansų sektoriuje jis padidėjo pusantro karto, o profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuje – trečdaliu.

Žemės ūkis buvo vienas iš sektorių, kuriame užimtumas reikšmingai sumažėjo (ketvirtadaliu).

Moterų dalyvavimas darbo rinkoje

Labiausiai feminizuoti sektoriai Lietuvoje yra švietimo, žmonių sveikatos ir socialinio darbo sektoriai. Daugiau kaip 80 proc. šiuose sektoriuose dirbančių darbuotojų yra moterys. Didelė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, taip pat finansų ir draudimo veiklos darbo vietų dalis tenka moterims (atitinkamai 74,6 proc. ir 69,4 proc.). Informacijos ir ryšių sektoriuje moterys sudaro beveik trečdalį visų dirbančiųjų. Per pastaruosius penkerius metus IRT srityje dirbančių moterų skaičius padidėjo pusantro karto. Labiausiai vyrų dominuojami sektoriai yra karjerų eksploatavimas ir statybos.

Imigracija (iš ES, trečiųjų šalių)

Lietuvos įmonėse dirba apie 150 tūkst. užsieniečių iš 160 šalių, daugiausia –  transporto, statybos, gamybos, IT, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Dauguma užsieniečių Lietuvoje dirba sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais (daugiausia tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojais), suvirintojais, betonuotojais, metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais, virėjais, namų statytojais, elektrikais, santechnikais ir vamzdynų montuotojais, mūrininkais, mėsininkais, žuvų darinėtojais. Aukštos kvalifikacijos darbo vietose dauguma užsieniečių dirba kaip programinės įrangos kūrėjai, logistikos ir pardavimo vadovai.

Su darbo užmokesčiu susiję klausimai (pvz., minimalusis darbo užmokestis, pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, subsidijos)

2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo minimalus 924 EUR mėnesinis darbo užmokestis. 2024 m. rugpjūtį Lietuvos Vyriausybė šį užmokestį pakėlė iki 1 038 EUR ir jis įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. 2024 m. antrojo ketvirčio duomenimis, vidutinis bruto mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2 196,40 EUR. Šis skaičius rodo bendras pajamas neatskaičius mokesčių ir kitų atskaitymų. Atskaičius mokesčius, vidutinis grynasis mėnesinis darbo užmokestis yra apie 1 352 EUR.

Stažuotės ir pameistrystės

Lietuvoje pameistrystės yra profesinio rengimo ir mokymo forma, pagal kurią praktinė patirtis darbo vietoje derinama su teoriniu mokymu. Pameistrystės organizuojamos taip, kad bent 70 proc. mokymų vyktų realioje darbo aplinkoje, o likusieji 20–30 proc. – profesinio mokymo įstaigose. Šis modelis padeda vienu metu įgyti praktinių įgūdžių ir teorinių žinių. Pameistrystės trukmė priklauso nuo konkrečios profesinio mokymo programos ir profesinio rengimo, mokymo paslaugų teikėjo ir darbdavio susitarimų. Tokio modelio bendras tikslas – skatinti spartesnę ekonominę ir socialinę integraciją, didinti našumą ir gerinti nacionalinės ekonomikos konkurencingumą. Darbo stebėjimas Lietuvoje yra vertinga asmeninio ir profesinio tobulėjimo priemonė, suteikianti įžvalgų, padedančių priimti sprendimus dėl karjeros ir tobulinti įgūdžius darbo vietoje. Ji suteikia asmenims galimybę stebėti specialistus jų darbo aplinkoje ir praktiškai susipažinti su konkrečiomis profesijomis ir pramonės šakomis. Ši patirtis naudinga studentams, dėstytojams ir specialistams, svarstantiems apie karjeros pokyčius ar siekiantiems patobulinti savo įgūdžius.

Nuotolinis darbas

2018–2023 m. nuotolinio darbo atvejų skaičius Lietuvoje palaipsniui didėjo – nuo 2,5 proc. iki 5,6 proc. Nuotolinio darbo „kartais“ dalis taip pat padidėjo nuo 2,1 proc. iki 7,1 proc. Nuotolinis darbas nepaprastai paplito pandemijos laikotarpiu.

^{Note: lfsa_ehomp, Product - Datasets - Eurostat}

Vilniaus regionas (Sostinės regionas)

Vilniaus regione gyvena 848 724 gyventojai, o tai 2023 m. sudarė apie 29,7 proc. Lietuvos gyventojų.

Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, pakoreguotas pagal kainų lygį, Vilniaus regione sudarė 99,7 proc. 27 ES valstybių narių vidurkio, t. y. buvo gerokai didesnis už šalies vidurkį (67,2 proc.).

Vilniaus regiono, kaip Lietuvos sostinės regiono, ekonomika yra įvairi ir pagrindiniai sektoriai prisideda prie augimo.

Vilniuje sparčiai auga informacinių technologijų sektorius – čia savo biurus steigia programinės įrangos kūrimo įmonės, startuoliai ir tarptautinės bendrovės. Miestas pirmauja plėtojant Lietuvos biotechnologijų pramonę ir yra populiari finansinių technologijų startuolių ir įmonių bazė.

Vilniaus regione veikia įvairios pramonės šakos: elektronikos, tiksliosios technikos, biotechnologijų, farmacijos, metalo ir plastiko gaminių ir kt. Pažangiosios gamybos srityje veikiančios įmonės daugiausia gamina tokius aukštųjų technologijų produktus, kaip moksliniai ir pramoniniai lazeriai, optiniai parametriniai stiprintuvai, saulės elementai ir moduliai, matavimo įranga ir kt.

Svetingumo sektorius taip pat yra svarbi regiono ekonomikos varomoji jėga, nes Vilnius, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO sąrašą, yra patraukli lankytina vieta.

Vilniuje darbo aplinka yra kosmopolitiška, nes jo gyventojai puikiai moka anglų kalbą ir kalba keliomis kalbomis.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

2023 m. Vilniaus regiono darbo rinkoje aktyviai dalyvavo daugiau kaip 496 500 žmonių. 62,5 proc. darbuotojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 35,5 proc. – vidurinį išsilavinimą, o 2 proc. pradinį išsilavinimą. Užimtumo lygis Vilniaus regione 2023 m. siekė 65,2 proc., t. y. 6,4 proc. punkto daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje ir 1,3 proc. punkto mažiau nei 2022 m.

2023 m. moterų užimtumo lygis buvo 61,5 proc., vyrų užimtumo – 69,4 proc., o jaunimo užimtumo lygis buvo 33 proc., t. y. didesnis už nacionalinį vidurkį.

^{Note: lfst_r_lfe2emprt, Statistics | Eurostat (europa.eu), data refer to age group 15 years or over}

2023 m. nedarbo lygis Vilniaus regione siekė 4,9 proc., t. y. buvo 1,9 proc. punkto mažesnis nei tų pačių metų nacionalinis vidurkis ir atitiko ankstesnių metų vidurkį.

^{Note: lfst_r_lfu3rt, Statistics | Eurostat, data refer to age group 15 years or over}

Laisvos darbo vietos

Vilniaus regione daugiausia laisvų darbo vietų skelbiama transporto, gamybos (baldų, maisto, plastikinių ir metalinių gaminių ir kt.), statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Transporto srityje pranešama apie sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų (daugiausia tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojų) ir autobusų vairuotojų paklausą, o apdirbamosios pramonės srityje – plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, popieriaus gamybos įrenginių operatorių, siuvėjų, surinkėjų, dailidžių, kepėjų ir konditerių paklausą. Statybų sektoriuje didžiausią paklausą turi santechnikai ir vamzdynų montuotojai, kelių darbininkai, betonuotojai, dažytojai, elektrikai, mūrininkai, žemės kasimo ir susijusių įrenginių operatoriai (ekskavatorių operatoriai, trinkelių klojėjai), namų statytojai ir kiti. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje paklausūs virėjai, virtuvės šefai ir pagalbininkai. Kituose sektoriuose ieškomi variklinių transporto priemonių mechanikai, sandėlininkai, pardavimų ir logistikos vadybininkai ir kt. 

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų trūkumas

Vilniaus regione trūksta elektros inžinierių ir elektros inžinerijos technikų, procesų valdymo technikų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, autobusų vairuotojų, plastikinių ir popieriaus produktų gamybos mašinų operatorių, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo mašinų operatorių, metalo ir medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, medienos apdirbimo įrenginių operatorių, žemės ūkio ir pramonės mašinų mechanikų, elektros mechanikų, elektrikų, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, kranų, kėlimo ir panašių mašinų operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, betonuotojų, santechnikų ir vamzdynų montuotojų, mūrininkų, suvirintojų, įrankininkų, baldų apmušėjų, siuvėjų, virėjų, kepėjų.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų perteklius

Regione nustatytas nekvalifikuotų darbininkų, biurų vadovų, administratorių, krovinių tvarkytojų, automobilių vairuotojų, fotografų, interjero dizainerių ir dekoratorių perteklius.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas

Eiti tiesiai į Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis

2023 m. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione gyveno 2 008 555 gyventojai, t. y. apie 70,3 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Pagal kainų lygį pakoreguotas bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sudarė 53,7 proc. 27 ES valstybių narių vidurkio, o tai gerokai mažiau už nacionalinį vidurkį (67,2 proc.).

2023 m. Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono darbo rinkoje aktyviai dalyvavo daugiau kaip 1 050 400 žmonių. 41,5 proc. darbuotojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 53,1 proc. – vidurinį išsilavinimą, o 5,4 proc. – pradinį išsilavinimą. Centrinės ir vakarų Lietuvos regiono užimtumo lygis 2023 m. buvo 56,1 proc., t. y. 2,7 proc. punkto mažesnis už Lietuvos nacionalinį vidurkį pagal 2022 m. duomenis.

2023 m. moterų užimtumo lygis buvo 52 proc., vyrų – 61 proc., o jaunimo užimtumo lygis – 30 proc.; visi trys rodikliai mažesni už nacionalinį vidurkį.

^{Note: lfst_r_lfe2emprt, Statistics | Eurostat (europa.eu), data refer to age group 15 years or over}

2023 m. nedarbo lygis Vidurio ir vakarų Lietuvos regione buvo 7,8 proc.; šis rodiklis atitiko tų pačių metų nacionalinį vidurkį ir padidėjo nuo ankstesnių metų (6,6 proc.).

^{Note: lfst_r_lfu3rt, Statistics | Eurostat, data refer to age group 15 years or over}

Alytaus apskritis

Alytuje įsikūrusi vienintelė šaldytuvų gamykla Baltijos jūros regione, turinti didelę patirtį elektros prietaisų gamybos srityje. Ji taip pat žinoma kaip nerūdijančio plieno gaminių, sandėliavimo talpyklų ir slėginių indų gamintoja.

Alytaus regione išplitusi tekstilės ir drabužių (techninė tekstilės, baldų apmušalų, namų tekstilės, sportinės aprangos ir pan.) gamyba.

Šis regionas didžiuojasi išskirtine vieta – Druskininkų kurortu, gerai žinomu dėl medicininių SPA procedūrų ir sveikatingumo turizmo. Druskininkai siūlo įvairias gydymo ir atsipalaidavimo paslaugas, sveikatingumo centrus ir poilsiavietes, todėl jie yra populiarūs tiek tarp vietos, tiek tarptautinių turistų.

Duomenų šaltiniai. Lietuvos VUT, Invest Lietuva

Laisvos darbo vietos

Daugiausia laisvų darbo vietų apskrityje skelbia gamybos (maisto produktų, baldų, medienos ir metalo gaminių ir kt.), statybos, variklinių transporto priemonių prekybos ir remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, transporto, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo darbdaviai. Gamybos įmonės praneša apie siuvėjų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, kepėjų, dailidžių, krautuvų operatorių, maisto ir panašių produktų mašinų operatorių, baldų gamintojų, gamybos inžinierių, suvirintojų ir t. t. paklausą. Statybos įmonės dažniausiai ieško namų statytojų, ekskavatorių operatorių, kelių darbininkų, dažytojų, grindų klojėjų ir kt. Maitinimo paslaugų įmonės siūlo darbą virėjams ir virtuvės pagalbininkams. Transporto bendrovės siūlo darbo vietas sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams (daugiausia tarptautinių krovinių transporto priemonių vairuotojams). Kituose sektoriuose darbdaviai praneša apie virėjų, logistikos administratorių, motorinių transporto priemonių mechanikų, žemės ūkio ir pramonės mašinų mechanikų ir kt. paklausą. 

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų trūkumas

Alytaus regione trūksta elektros inžinerijos technikų, pramonės ir gamybos inžinierių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, elektrikų, virėjų, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir panašių maisto produktų ruošėjų, žemės kasimo ir panašių įrenginių operatorių, maisto produktų mašinų operatorių, pakavimo, išpilstymo ir etikečių klijavimo mašinų operatorių, plastikinių gaminių mašinų operatorių, metalo apdirbimo mašinų operatorių, įrankininkų, baldų apmušėjų.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų perteklius

Šiame regione fiksuojamas nekvalifikuotų darbininkų, krovinių tvarkytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, administratorių, dažytojų perteklius.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Kauno apskritis

Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas pasižymi įvairia ir dinamiška ekonomika, kurią formuoja pramonės paveldas, strateginė vieta ir akademinės institucijos. Kauno regione vystoma įvairi veikla – nuo pasaulio mastu žinomų tarptautinių įmonių, veikiančių Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, augančių IT sektorių, inovacijas skatinančių universitetų, pirmaujančių trąšų gamintojų, iki tradiciškesnių sektorių ir sveikatos bei sveikatingumo paslaugų Birštono kurortiniame mieste.

Kauno pramonės centras apima automobilių komponentų, elektronikos, metalo apdirbimo ir mašinų pramonę. Pagrindinės tarptautinės bendrovės, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“, yra investavusios į infrastruktūrą Kaune, taip garsindamos regioną Europos automobilių gamintojų automobilių tiekimo grandinėje.

Regione taip pat veikia įvairios kitos gamybos pramonės šakos, įskaitant medicinos prietaisų, baldų, maisto, drabužių ir tekstilės ir kt.

Kaunas, esantis pagrindinių Europos transporto maršrutų kryžkelėje, atlieka logistikos ir paskirstymo centrų funkcijas.

Duomenų šaltiniai. Lietuvos VUT, Invest Lietuva

Laisvos darbo vietos

Daugiausia laisvų darbo vietų yra gamybos (maisto, baldų, metalo medienos gaminių, drabužių gamybos, tekstilės gaminių ir kt.), prekybos, administravimo ir paslaugų, statybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, transporto sektoriuose. Gamybos įmonėse didelę paklausą turi siuvėjai, kepėjai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, metalo apdirbimo staklių montuotojai ir operatoriai, staliai, sandėlininkai, suvirintojai ir kt. Statybos įmonės daugiausia ieško kvalifikuotų kelių darbininkų, santechnikų ir vamzdynų montuotojų, dažytojų, elektrikų, namų statytojų ir kt. Transporto įmonės fiksuoja didelę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų paklausą. Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės registruoja laisvas virėjų ir virtuvės pagalbininkų darbo vietas. Kituose veiklos sektoriuose darbdaviai praneša apie virėjų, virtuvės pagalbininkų, dispečerių, krautuvų operatorių, variklinių transporto priemonių mechanikų, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo mašinų operatorių, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių, žemės ūkio ir pramonės mašinų mechanikų ir remontininkų ir kt. poreikius. Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų trūkumas

Kauno regione trūksta elektros inžinerijos technikų, procesų valdymo technikų, elektrikų, elektros mechanikų ir elektromonterių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių automobilių vairuotojų, autobusų vairuotojų, metalo apdirbimo mašinų operatorių, plastiko gaminių mašinų operatorių, medienos apdirbimo įrenginių operatorių, popieriaus gaminių mašinų operatorių, maisto produktų mašinų operatorių, pakavimo, išpilstymo ir ženklinimo mašinų operatorių, medienos apdirbimo mašinų operatorių, žemės ūkio ir pramoninių mašinų mechanikų, žemės kasimo ir panašių įrenginių operatorių, virėjų, santechnikų ir vamzdynų montuotojų, įrankininkų, kepėjų ir konditerių, siuvėjų, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir susijusių maisto produktų ruošėjų, baldų apmušėjų.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų perteklius

Regione užregistruotas nekvalifikuotų statybos ir civilinės inžinerijos darbininkų, įvairų nekvalifikuotą darbą dirbančių darbininkų, automobilių vairuotojų, pakuotojų rankomis perteklius.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Klaipėdos apskritis

Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje esančiame Klaipėdos regione klesti ekonomika, kurią lemia strateginė vieta prie jūros, neužšąlantis uostas ir įvairūs pramonės sektoriai.

Klaipėda yra vienintelis neužšąlantis Baltijos regiono uostas, todėl ji yra regioninis logistikos ir transporto centras. Klaipėdoje yra didelė laivų statykla ir jūrų inžinerijos įmonės, kurios specializuojasi laivų remonto ir techninės priežiūros srityje.

Šis miestas taip pat yra vienas iš pagrindinių Lietuvos naftos chemijos pramonės centrų. Jis yra didžiausias PET produktų tiekėjas Europoje.

Regione taip pat veikia įvairios kitos gamybos pramonės šakos, įskaitant maisto ir gėrimų (naminių gyvūnėlių ėdalas, alus, žuvis ir kt.), tabako gaminių, medžio apdirbimo ir baldų pramonę.

Kitas išskirtinis Klaipėdos regiono ekonominio kraštovaizdžio bruožas – turizmas ir svetingumo pramonė. Dėl pajūrio ir lankytinų vietų, tokių kaip Palangos kurortas ir Kuršių nerija (UNESCO Pasaulio paveldo objektas), regionas traukia tiek vietos, tiek tarptautinius turistus.

Duomenų šaltiniai. Lietuvos VUT, Invest Lietuva

Laisvos darbo vietos

Klaipėdos regione daugiausia laisvų darbo vietų skelbiama gamybos (maisto, mašinų ir įrangos remonto ir montavimo, kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos, baldų, metalo gaminių gamybos ir kt.), prekybos, administracinės ir paslaugų veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir transporto sektoriuose. Gamybos įmonėse didelę paklausą turi suvirintojai, metalo konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, medienos apdirbimo staklių surinkėjai ir operatoriai, baldų gamintojai, elektrikai, žemės ūkio ir pramonės mašinų mechanikai ir remontininkai ir kt. Statybos įmonėse fiksuojama kelių tiesimo darbininkų, namų statytojų, santechnikų ir vamzdynų montuotojų, betonuotojų, dažytojų, grindų klojėjų ir kt. paklausa. Transporto įmonės fiksuoja didelę sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių automobilių vairuotojų (daugiausia tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų) paklausą. Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės registruoja laisvas virėjų ir virtuvės pagalbininkų darbo vietas. 

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų trūkumas

Klaipėdos regione trūksta elektros inžinerijos technikų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, popieriaus gaminių gamybos mašinų operatorių, medienos apdirbimo mašinų operatorių, baldų gamintojų, įrankininkų, betonuotojų, mūrininkų, pastatų elektrikų, santechnikų ir vamzdynų montuotojų, maisto produktų mašinų operatorių, kepėjų ir konditerių, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir susijusių maisto produktų ruošėjų, virėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų perteklius

Regione registruojamas nekvalifikuotų darbininkų, nekvalifikuotų statybos darbininkų, automobilių vairuotojų, administratorių perteklius.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Marijampolės apskritis

Marijampolės regionas žinomas dėl kelių pagrindinių ekonominės veiklos rūšių ir geografinės padėties netoli Lenkijos sienos. Mockavos terminalas yra Baltijos šalių vartai į ES geležinkelių sistemą. Todėl tai yra svarbus paskirstymo centras.

Pagrindinės ekonominės veiklos rūšys Marijampolės regione yra medienos apdirbimas ir baldų gamyba (langų, klijuotos faneros, medžio drožlių plokščių, medinių padėklų, minkštų baldų ir medienos gaminių gamyba), taip pat maisto produktų gamyba (šaldytų kepinių, konditerijos gaminių, mėsos ir žuvies perdirbimas, pieno perdirbimas).

Marijampolės regione taip pat veikia metalo apdirbimo ir mašinų (metalo konstrukcijų, konteinerių, apdirbtų ir kaltinių komponentų, pakavimo mašinų ir automatizavimo sprendimų), tekstilės ir aprangos sektoriai.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT, Invest Lietuva

Laisvos darbo vietos

Marijampolės apskrityje daug laisvų darbo vietų skelbia gamybos (maisto produktų, medienos gaminių ir kt.), prekybos, transporto, statybos įmonės, taip pat administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonės. Gamybos įmonės ieško kepėjų, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, medienos apdirbimo ir metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių. Transporto įmonės praneša apie tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų paklausą. Statybos bendrovės teikia darbo pasiūlymus kvalifikuotiems kelių darbininkams, statybininkams, betonuotojams ir kt. Kituose veiklos sektoriuose darbdaviai praneša apie virėjų, dispečerių, variklinių transporto priemonių mechanikų ir remontininkų, sandėliavimo darbininkų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių ir kt. poreikį. 

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų trūkumas

Marijampolės regione trūksta maisto produktų gamybos mašinų operatorių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, medienos apdirbimo įrenginių operatorių, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, betonuotojų, įrankininkų, virėjų, kepėjų ir konditerių, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir susijusių maisto produktų ruošėjų.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų perteklius

Regione registruojamas nekvalifikuotų statybos darbininkų, pakuotojų rankomis, automobilių vairuotojų, dailidžių, administratorių, dažytojų, lentynų užpildymo darbininkų perteklius.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Panevėžio apskritis

Panevėžys turi patirties ir pasižymi didele technine kompetencija metalo apdirbimo, mašinų ir elektronikos gamybos srityse. Regionas taip pat yra pasiekęs gerų rezultatų tiekdamas metalo ir elektros komponentus sunkiųjų transporto priemonių pramonei.

Be metalo apdirbimo ir elektronikos gamybos, Panevėžio regione gerai išvystyti plastikų, maisto ir gėrimų (mėsos perdirbimo, krakmolo modifikavimo, pieno produktų, pieno baltymų ir kt.), pakuočių, baldų (minkštų ir medinių baldų, čiužinių, metalinių detalių ir kt.) ir kt. sektoriai.

Panevėžys garsėja didžiausia Norvegijos investuotojų koncentracija. Čia įsikūręs Norvegijos „Scan Investment“ pramonės parkas, kuris nuo 2000 m. traukia baldų gamintojus iš Norvegijos.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT, Invest Lietuva

Laisvos darbo vietos

Panevėžio regione daugiausia laisvų darbo vietų skelbia gamybos (maisto produktų, baldų, medienos gaminių ir kt.), prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, administracinės ir aptarnavimo veiklos, statybos, žemės ūkio įmonės. Gamybos įmonės praneša apie medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, kepėjų, siuvėjų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, suvirintojų poreikį. Statybos įmonės ieško namų statytojų, betonuotojų, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų, santechnikų ir vamzdynų montuotojų, dažytojų, ekskavatorių operatorių ir kt. Žemės ūkyje daugiausia darbo pasiūlymų sulaukia gyvulininkystės ūkių operatoriai, gyvulių fermų darbininkai, sodo ir daržo darbininkai. Kituose veiklos sektoriuose darbdaviai praneša apie virėjų, vairuotojų dispečerių, mobiliųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatorių ir kt. poreikį. 

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų trūkumas

Panevėžio regione trūksta pramonės ir gamybos inžinierių, elektros inžinerijos technikų, elektros mechanikų ir montuotojų, pakavimo, išpilstymo ir ženklinimo mašinų operatorių, medienos apdirbimo staklių montuotojų ir operatorių, medienos apdirbimo įrenginių operatorių, maisto produktų gamybos mašinų operatorių, betonuotojų, įrankininkų, autobusų vairuotojų, virėjų, kepėjų ir konditerių, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir susijusių maisto produktų ruošėjų.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų perteklius

Šiame regione registruojamas nekvalifikuotų darbininkų, dažytojų, nekvalifikuotų statybos darbininkų, lengvųjų automobilių vairuotojų ir pakuotojų rankomis perteklius.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Šiaulių apskritis

Šiauliai yra miestas, turintis gilias techninės gamybos pramonės tradicijas.

Šiaulių apskrityje veikia įmonės, gaminančios elektrinius ir įprastinius dviračius, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangą, metalinius komponentus, elektros paskirstymo įrangą, statybines medžiagas (cementą, stogo dangos lakštus ir kt.).

Šiaulių regione veikia stiprus baldų gamybos sektorius, gaminami baldai vietos rinkai ir tarptautiniam eksportui. Jis garsėja minkštų ir medinių baldų, čiužinių ir metalinių detalių gamyba.

Čia taip pat įsikūręs vienas seniausių Lietuvoje šokolado fabrikų „Rūta“. Nuo 1913 m. „Rūtos“ šokoladai vertinami dėl išskirtinio Baltijos šalių aromato, nes juose dažnai yra tokių vietinių sudedamųjų dalių, kaip spanguolės, medus, lazdyno riešutai ir t. t.

Didžiausi Šiaulių regiono darbdaviai taip pat yra transporto įmonės, teikiančios tarptautinio krovinių vežimo paslaugas.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT, Invest Lietuva

Laisvos darbo vietos

Šiaulių regione daugiausia laisvų darbo vietų skelbia transporto, gamybos (maisto, baldų, medienos gaminių, tekstilės ir kt.), variklinių transporto priemonių prekybos ir remonto, statybos, žemės ūkio, administracinės ir paslaugų veiklos įmonės. Transporto įmonės praneša apie didelę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų paklausą. Gamybos įmonės praneša apie metalo apdirbimo staklių montuotojų ir operatorių, suvirintojų, siuvėjų, kepėjų, krautuvų operatorių, sandėlininkų, dailidžių, medžio apdirbimo staklių montuotojų ir operatorių, baldų gamintojų ir kt. paklausą. Statybos įmonės siūlo darbą namų statytojams, santechnikams ir vamzdynų montuotojams, dažytojams, ekskavatorių operatoriams, betonuotojams ir kt. Žemės ūkyje paklausūs gyvulininkystės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, augalininkystės ūkių darbininkai, mišrių kultūrų ir gyvulininkystės ūkių darbininkai, grybų ūkio darbininkai. Kituose veiklos sektoriuose darbdaviai praneša apie virėjų, variklinių transporto priemonių mechanikų, vairuotojų dispečerių ir kt. poreikį. Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų trūkumas

Šiaulių regione trūksta pramonės ir gamybos inžinierių, procesų kontrolės technikų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, autobusų vairuotojų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, medienos apdirbimo įrenginių operatorių, popieriaus produktų gamybos mašinų operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, žemės ūkio ir pramonės mašinų mechanikų, suvirintojų, įrankininkų, betonuotojų, plytų mūrininkų, santechnikų ir vamzdynų montuotojų, pastatų ir kitokių elektrikų, elektromechanikų ir elektromonterių, siuvėjų, virėjų, kepėjų ir konditerių, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir susijusių maisto produktų ruošėjų, grybų ūkio darbuotojų.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų perteklius

Regione užregistruotas nekvalifikuotų statybos ir civilinės inžinerijos darbininkų, įvairų nekvalifikuotą darbą dirbančių darbininkų, automobilių vairuotojų perteklius.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Tauragės apskritis

Pagrindinės Tauragės regiono pramonės šakos yra maisto pramonė (pieno ir kitų maisto produktų gamyba), gumos ir plastiko gamyba (atšvaitų, sandarinimo profilių, vėjo malūnų detalių ir kt.), medienos ir baldų gamyba (statybinės medienos, medienos granulių ir kt.).

Tekstilė (daugiausia žvejybos tinklai ir lynai) ir apsauginiai drabužiai taip pat yra svarbūs Tauragės regiono ekonominio kraštovaizdžio sektoriai.

Didžiausi Tauragės regiono darbdaviai yra transporto įmonės, daugiausia teikiančios tarptautinio krovinių vežimo paslaugas.

Ypatingas šio regiono bruožas yra dėmesys žaliajai energijai. Pagėgiuose veikia didžiausia Baltijos šalyse vėjo jėgainė, du saulės elektrinių parkai ir antra pagal galingumą hidroelektrinė.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT, Invest Lietuva

Laisvos darbo vietos

Tauragės regione daugiausia laisvų darbo vietų skelbia gamybos (maisto produktų, medienos ir metalo gaminių ir kt.), variklinių transporto priemonių prekybos ir remonto, statybos, žemės ūkio įmonės. Kepėjų, medžio apdirbimo staklininkų ir staklių mašinistų bei operatorių paklausa deklaruojama gamybos įmonėse, o namų statytojų, ekskavatorininkų ir panašios įrangos operatorių - statybos įmonėse. Žemės ūkyje paklausūs gyvulininkystės ūkių darbuotojai, mobiliosios ūkių ir miškų ūkio technikos operatoriai. Transporto įmonės praneša apie sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių automobilių vairuotojų paklausą. Kituose veiklos sektoriuose yra variklinių transporto priemonių mechanikų, virėjų, vairuotojų dispečerių ir kt. poreikis. 

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų trūkumas

Tauragės regione trūksta medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, maisto produktų ir susijusių gaminių gamybos mašinų operatorių, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir susijusių maisto produktų ruošėjų, kepėjų ir konditerių, gyvulių augintojų ir pieno produktų gamintojų.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų perteklius

Regione registruojamas tokių bazinių darbuotojų, kaip biurų ir kitų įstaigų valytojai, nekvalifikuoti statybų darbininkai, pakuotojai rankomis, padieniai darbininkai, perteklius. Taip pat nustatytas automobilių vairuotojų ir administratorių perteklius.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Telšių apskritis

Telšių regiono ekonomikos variklis – Mažeikiuose įsikūrusi naftos perdirbimo įmonė „ORLEN Lietuva“. Ši bendrovė yra didžiausia benzino produktų gamintoja Baltijos šalyse. Naftos pramonės veikla paskatino metalo apdirbimo ir mašinų pramonės plėtrą regione.

Telšių regione taip pat yra įsikūrę vieni didžiausių šalies ir tarptautinių pieno prekių ženklų. Čia taip pat įsikūrusi didžiausia Lietuvoje žuvies perdirbimo įmonė.

Be naftos perdirbimo ir maisto (pieno, žuvies ir mėsos produktų) gamybos, Telšių regione yra gerai išvystyti medienos ir baldų, taip pat metalo perdirbimo sektoriai.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT, Invest Lietuva

Laisvos darbo vietos

Telšių apskrityje daugiausia laisvų darbo vietų registruoja gamybos (maisto produktų, metalo ir medienos gaminių ir kt.), prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonės. Gamyboje paklausūs suvirintojai, įrankininkai ir susiję darbininkai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, kepėjai, elektrikai, žuvų darinėtojai ir kt., o statybose – betonuotojai, namų statytojai, dažytojai, elektrikai, santechnikai ir vamzdynų montuotojai. Kitose veiklose yra vairuotojų dispečerių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių automobilių vairuotojų, virėjų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir remontininkų ir t. t. poreikis. 

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų trūkumas

Telšių regione trūksta chemijos inžinierių, suvirintojų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, įrankininkų, žemės ūkio ir pramonės mašinų mechanikų, elektrikų, mėsininkų, žuvų darinėtojų ir susijusių maisto produktų ruošėjų, maisto ir susijusių produktų gamybos mašinų operatorių, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo mašinų operatorių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, medienos apdirbimo įrenginių operatorių, betonuotojų, santechnikų ir vamzdynų montuotojų, virėjų ir kepėjų.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT

Darbuotojų perteklius

Regione užregistruotas nekvalifikuotų darbininkų, nekvalifikuotų statybų ir civilinės inžinerijos darbininkų, pakuotojų rankomis perteklius. Taip pat pastebimas apsaugos darbuotojų ir automobilių vairuotojų perteklius.

Duomenų šaltinis: Lietuvos VUT